Migonių piliakalnis

Akims » Verta pamatyti » Atsitiktinė vieta

MIGONIŲ PILIAKALNIS - piliakalnis Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Migonių kaimo (Kruonio seniūnija). Pasiekiamas iš plento Kruonis – Jieznas (KK129) pasukus į Migonis, juose - į dešinę link Gliebiškio, yra už sodybos, kairėje, nusileidus nuo kalno, kelio kairėje, priešais Kruonės upelį.

Iš vakarų, šiaurės ir rytų jį supa slėnio daubos, iš pietų prieina kiek žemesnė aukštuma. Piliakalnio šlaitai į slėnį statūs, 11–16 m aukščio. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės-pietų kryptimi, 16×9,5 m dydžio. Piliakalnio pietiniame aikštelės krašte buvo supiltas 4 m aukščio ir 13 m pločio pylimas. Jo išorinis 8 m aukščio šlaitas nusileidžia į 2 m gylio ir 25 m pločio griovį. Aplink piliakalnį egzistavo papėdės gyvenvietė, užėmusi apie 1,5 ha plotą.

1954–1955 ir 1957 metais vykdyti sistemingi piliakalnio ir gyvenvietės archeologiniai tyrinėjimai. Tyrimų metu užfiksuota, jog pylimas keturis kartus buvo taisytas, aukštintas, sustiprinti ir piliakalnio šlaitai. Tiriant piliakalnį ir gyvenvietę rasta daug lipdytos keramikos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi. Individualių radinių (papuošalų, ginklų, buities įrankių) gana nedaug. Pagal radinių paplitimą ir gynybinių įtvirtinimų remontus matyti, kad piliakalnyje nuolat buvo gyvenama tik jo egzistavimo pradžioje. Tuo metu jis buvo žemesnis, aikštelė didesnė. Vėliau stiprinant gynybinius įtvirtinimus ir daugėjant gyventojų, aikštelė tapo per ankšta. Gyventojai persikėlė į papėdės gyvenvietę, o piliakalnis pradėtas naudoti kaip slėptuvė pavojų metu.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu–II tūkstantmečio pradžia. Dešiniajame Mūšos krante (Pasvalio r.) esantis Migonių piliakalnis. Archeologinėje literatūroje piliakalnis žinomas Migonių ir Šimonių kaimų vardais, nes yra ant jų ribos.Į slėnio pusę piliakalnio šlaitai statūs, 7-10 m. aukščio.Iš vakarų nuo aukštumos jis atskirtas lanko formos 90m. ilgio ir 2 m pločio grioviu.Viršuje yra beveik apskrita 30 m skersmens aikštelė, apjuosta 0,5 m aukščio pylimu.Tik vakarinėje dalyje pylimo aukštis siekia 3,5 m.

Migonių piliakalnio PADAVIMAI

Apie šį piliakalnį tarpukario metais yra paskelbęs P.Būtėnas. Kadangi mano seneliai gyvena Šimonių kaime, ten dažnai lankomės, kelis pasakojimus apie piliakalnį esame girdėję iš vietos gyventojų. Viename padavime pasakojama, kad čia, kovoje su kryžiuočiais, žuvęs lietuvių karžygys.Norėdami įamžinti vado atminimą, kariai ant jo kapo supylę kalvą. Dar pasakojama apie vietinio pono priesaką palikuonims jį palaidoti upių santakoje, o ant kapo kepurėmis supilti aukštą kalną. Daugelyje pasakojimų minimi vaiduokliai. Antai, viename pasakojame teigiama, kad kartais piliakalnio viršūnę apsėsdavę 6 vyrai.Jie numaustydavę ratus pravažiuojantiems pro šalį. Vietos gyventoja E.Karoblienė pasakoja, pati mačiusi, kaip tarpukario metais kažkoks ponaitis iš Pasvalio bandęs motociklu užvažiuoti ant piliakalnio, bet jam nepavykdavę…Ji girdėjosi, kad piliakalnyje šeimininkavę velniai ir raganos. Kita vietos gyventoja, F.Butkienė pasakoja, kad ant piliakalnio stovėjusi graži Šimonio pilaitė.Jos savininkas daug žmonėms skriaudų pridaręs, todėl ir prasmegęs su pilaite ir tarnais.Pasakojama, apie požeminius išėjimus iš piliakalnio. Daugelyje pasakojimų teigiama, kad vis piliakalnis smenga.

Biržų muziejuje saugomi radiniai iš Migonių lobio prie Pasvalio, kuris datuojamas VI-VIII amžiais. Ariamame lauke čia rasta pusantros žalvarinės lazdelės, nebaigtos dirbti apyrankės, segė ir kiti radiniai. Šis lobis neabejotinai priklausė amatininkui. Jis susideda iš nebaigtų dirbinių ir strypelių formos žalvario žaliavos.

Migonyse rastas ir sidabrinių dirbinių lobis: dvi balnelinės antkaklės ir viena pergniaužtais galais antkaklė. Ją taip pat galima pamatyti Biržų kraštotyros muziejuje. Migonyse rastos dvi sidabrinės antkaklės yra datuotos VII-VIII amžiumi. Tuo metu tokie papuošalai buvo didelės vertybės ir jais galėjo puoštis tik labai pasiturinčių šeimų nariai. Jie, galimas dalykas, galėjo turėti pinigų prasmę, todėl buvo saugomi ir slepiami.

Migonyse rasta viena Maksimino I (235-238) moneta. Tokių monetų Lietuvoje iš viso rasta 10 septyniose vietose.