Keisčiausi kalėdiniai papročiai

Įdomybės » TOPai

Kalėdos yra krikščioniška šventė, bet dėl įvairių priežasčių į jos šventimą įsipainiojo su Jėzaus gimimu visiškai nesusiję papročiai. Manoma, kad patys keisčiausi papročiai į Kalėdų šventimą įsipynė, nes IV amžiuje popiežiaus Julio I paskelbta šv. Kalėdų data buvo parinkta, kad sutaptų su pagoniškomis viduržiemio šventėmis. Tai buvo bandymas sukrikščioninti sunkiai išblėstančias pagoniškas tradicijas. Dėl šių kultūrų samplaikos turime labai neįprastų kalėdinių papročių.

Štai dešimt pačių keisčiausių kalėdinių papročių:

1. Krampusas

Nors keisčiausia kalėdinė tradicija neabejotinai yra Kalėdų senelis, apie jį trumpai kalbėti neįmanoma. Tad papasakosime apie jo demoniškąją antrąją pusę – Krampusą. Jis prižiūri, kad vaikai elgtųsi gražiai. Austrijoje ir kitose Europos šalyse Krampuso diena švenčiama gruodžio 5 dieną. Žmonės apsirengia kaip Krampusas ir slankioja po gatves ieškodami aukų, kurias galėtų primušti su lazda. Žinoma, kadangi tai yra šventė, niekas rimtai nebūna mušamas.

Tiesiog pagal tikėjimą, Šventasis Nikolajus atneša dovanas geriems vaikams. O štai Krampusas įteikia anglis ir akmenis neklaužadoms kurie neklauso savo tėvų. Tuos berniukus ir mergaites, kurie blogai elgėsi, baidyklė baudžia su rimbu arba maiše išsineša į savo guolį.

Krampusas | © MatthiasKabel | wikipedia

2. Caga Tio

„Kakojantis“ rąstas – dar vienas su „kakojimu“ susijęs kataloniečių paprotys. Tuščiaviduriui rąstui sukonstruojamos kojos ir veidas. Pradėdama nuo gruodžio 8 dienos šeima turi rąstą „maitinti“ saldainiais, vaisiais ir riešutais. Naktimis rąstas apklojamas antklode, kad nesušaltų. Kūčių arba Kalėdų dieną šeimos nariai rąstą paguldo į židinį ir švelniai muša jį, kol šis „neiškakoja“ maisto.

Caga Tio | © Toniher | wikipedia

3. Caganeris

Caganeris („šikantysis“) yra kalėdinė statulėlė, kurią galima rasti Betliejaus miestelio modeliuose Andoroje, Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje. Caganeris būna pastatytas toli nuo Marijos, Juozo ir kūdikėlio Jėzaus dėl vienos svarbios priežasties: jis „kakoja“. Įvairiausios teorijos aiškina jo atsiradimo Betliejaus scenoje priežastis. Kai kurie mano, kad „kakojantysis“ yra paprasta vietinių humoro išraiška, o kiti mano, kad Caganerio buvimas Betliejuje simbolizuoja gerokai sudėtingesnes teologines prielaidas.

Caganeris | © Camillo Venrath | wikipedia

4. Rauginto agurkėlio eglutės papuošalas (The Pickle Ornament)

Manoma, kad stiklinius raugintus agurkėlius kabinti pradėjo vokiečiai. Agurkėlis buvo paslepiamas tarp eglės šakų, pirmas jį suradęs vaikas laimėdavo ypatingą dovaną. Vaikui buvo sakoma, kad agurkėlis visus metus neš jam ypatingą sėkmę.

The Pickle Ornament | © Steven Miller | wikipedia

5. Kalėdos „Kentucky Fried Chicken“ restorane

Kalėdų šventimas Azijoje yra tik importuotų Vakarų pasaulio tradicijų kompiliacija. Ten Kalėdų esmė yra meilė – dar viena diena, kurią reikia praleisti su mylimuoju ar sutuoktiniu, panašiai kaip Valentino diena. Tačiau Japonijoje šios tradicijos pasuko labai įdomia linkme: greito maisto restoranas „Kentucky Fried Chicken“ vietiniams sugebėjo įteigti, jog skrudinta vištiena yra tradicinis Kalėdų patiekalas. Todėl per šventę poros yra priverstos rezervuotis „KFC“ staliukus.

6. Zwarte Piet

Juodasis Petras yra Senio Šalčio (Sinterklass) pagalbininkas Olandijoje. Gruodžio 6 dieną Sinterklassas ir jo vergas Petras laivu atvyksta iš gimtosios šalies Ispanijos. Pastaruoju metu bandoma tradiciją atkurti be rasistinių atspalvių: naujausi pasakos variantai aiškina, kad Juodasis Petras ne juodaodis, o tiesiog suodžiais išsimurzinęs kaminkrėtys.

Zwarte Piet | © Michell Zappa | wikipedia

7. Kalėdinio rąsto deginimas televizijoje

Kalėdinio rąsto deginimas yra labai sena ir paprasta tradicija, greičiausiai kilusi iš germaniškų kraštų. Parenkamas ypač didelis medžio gabalas, kuris Kūčių vakarą įmetamas į židinį. Septintajame dešimtmetyje buvo sugalvota šią jaukią Kalėdų tradiciją pritaikyti ir tiems, kurie neturėjo židinių. Tad 1966 metais Niujorko „WPIX“ televizijos kanalas nufilmavo 24 valandas degantį rąstą. Įrašas kasmet transliuojamas Kūčių vakarą ir pirmąją Kalėdų dieną.

Rąsto deginimas | © pixabay

8. Mari Lwyd

„Mari Lwyd“ senovine anglų kalba reiškia pilka kumelė. Tai senas Velso gyventojų viduržiemio paprotys, kurio pagrindinis veikėjas – pati pilkoji kumelė. Prie arklio kaukolės pritvirtinamos baltos paklodės, po kuriomis slepiasi kaukolę laikantys žmonės. Mari Lwyd ir būrelis žmonių beldžiasi į namų ir smuklių duris. Toliau per durų slenkstį namiškiai ir pilkosios kumelės grupuotė varžosi dainuodami dainas ir rimuodami šmaikščius įžeidimus apie vienas kito blogą dainavimą, girtumą, šykštumą ir t. t. Jei nugali Mari Lwyd partija, ji pakviečiama į vidų.

9. Venesuela - su riedučiais į bažnyčią.

Venesuelos sostinėje Karakase kaip ir visame pasaulyje, katalikai nuo gruodžio 16 dienos iki gruodžio 24 dienos sparčiai lanko bažnyčią, ši šalis niekuo neišsiskirtu iš kitų ir čia nieko nebūtų keisto, jeigu ne vienas faktas - į bažnyčią daugelis žmonių keliauja su riedučiais. Gatvės nuo automobilių būna užtvertos iki 8 valandos ryto, o naktį vaikai prieš tai prisiriša sau prie piršto ar riešo virvelę, prieš einant miegoti virvelės vieną galą išmeta pro langą, o ryte žmonės, kurie riedučiai keliauja į mišias trūkteli virveles kabančias prie langų.

10. Norvegija - slėpkim šluotas nuo raganų!

Italijoje Kalėdų Senelis mainomas Kalėdų Raganomis. Anot senovės padavimų, būtent Kalėdų naktį pakyla raganos ir kitos dvasios, jeigu šluotos nebus paslėptos visos raganos sukils į dangų į sukels chaosą Žemėje. Jau verčiau nerizikuoti, ir suslėpti visas šluotas, ar ne?