Užgavėnių papročiai ir žaidimai

Visoje Lietuvoje išlikęs iki šių dienų paprotys per Užgavėnes daug važinėti. Sakoma, kad kuo daugiau kelio nukeliausi, tuo linai geriau derės, užaugs ilgesni. Paprotys apvažiuoti laukus ir kelis kartus pasivolioti sniege ne šiaip sau, bet tikima, kad tuomet derlius bus geresnis ir linai storesni.

Važinėjama rėkaujant, triukšmaujant, dainuojant. Važiuojančius, kas nori, gali aplieti vandeniu. Laistymasis vandeniu, reiškia gyvybės žadinimą, jos skatinimą gausesniam derliui ir apskritai krikšto, t.y. naujo pradžią.

Beto, nuo kalniukų buvo važinėjama rogutėmis, geldomis ir pan. Ypač tai mėgo vaikai, jaunimas ir jaunavedžiai. Taip pat važinėtasi arkliais pakinkytais vežimais. Buvo stengiamasi išvirsti iš rogių ir pasivolioti sniege. Tikėta, kad žemė ir žmogus labai susiję. Dėl to besivoliodami žmonės stengėsi perduoti žemei dalį savo jėgų ir energijos, kad jinai sustiprėtų ir atsibudus po žiemos negailėtų žmogui gėrybių.

Kiemuose visi būdavo pasiruošę vandens, kad suspėtų važiuojantį aplieti ar šlapiu sniegu apmėtyti, o važiuojąs turi mokėti išsisaugoti vandens ir kitus aplieti arba ilgu botagu užtvoti per šonus, jei kas mėgina jį aplieti.

Juokų krėtimas ir kaimynų lankymas Užgavėnėse yra būtini.

Per Užgavėnes daromos sūpuoklės ir einama suptis. Kur supynės, ten juokas ir linksmybės.

Ir žinoma, turbūt pats žinomiausias paprotys - per užgavėnes valgomi blynai [papildė Lukas] :).