Storiausias medis pasaulyje

Baobabas dažniausiai būna 12–19 m aukščio. Retai kada pasitaiko aukštesnių nei 25 m, tačiau Gineso rekordų knygoje 1991-aisiais užfiksuotas baobabas, siekęs 54,5 m

Manoma, kad kai kuriems baobabams tūkstančiai metų. Tačiau šių spėjimų patikrinti neįmanoma, nes šie medžiai neturi metinių rievių. Nors jų amžių galima nustatyti naudojant radioaktyviosios anglies metodą.

Afrikiečiai tiki, kad šis medis turi stebuklingų galių. Jis užauga iškart didelis, paskui pasenęs garsiai griūva visu ūgiu žemyn ir išnyksta. Pasenęs medis supūva iš vidaus, tuomet nuvirsta, o jo mediena suyra į pūzrus ir plaušus, todėl atrodo, kad paprasčiausiai dingsta.

Baobabas būna be lapų 9 mėnesius per metus, todėl pažiūrėjus atrodo, kad auga šaknimis į viršų, pražysta naktį, žiedus apdulkina šikšnosparniai.

Baobabo vaisiai primena pailgus apie 30 cm ilgio moliūgus. Nors jų paviršius sumedėjęs ir apaugęs plaušais, po apvalkalais esantis balsvas minkštimas, primenantis birią duoną, – puikaus skonio. Jis rūgštokas ir labai maistingas. Be to, jame gausu vitamino C, o kalcio daugiau nei karvių piene. Maistine verte baobabo vaisiai prilygsta veršienai ir lengvai įsisavinami. Juos mėgsta ne tik žmonės, bet ir beždžionės, todėl šis Afrikos milžinas neretai vadinamas „beždžionių duonmedžiu“.

Kaip rasti: Jo augimo vieta – Kruger National Park - Glencoe Farm, kuri netoli Hoedspruit, Limpopo provincijoje, PAR.

Kamieno skersmuo ¨ 15,9 m.

Antrasis pagal kamieno skersmenį yra gvatemalinis taksodis, (Taxodium huegelii), (Montezuma Cypress). Žinomas kaip, Árbol del Tule medis arba Santa Maria del Tule medis, storiausio medžio kamieno oficialiai skelbiamas skersmuo 11,62 m (kadangi kamienas labai nelygus tad dažnai pateikiami skirtingi skaičiai), nors aktualus kamieno skersmuo – 9,38 m. Medžio aukštis 35,4 m, tūris 816,8 m³, sveria apie 636,1 tonas ir manoma jam apie 1400–1600 metų. Auga Santa Maria del Tule mieste, Meksikos Oachakos valstijoje.