Artūro Šopenhauerio mintys :: Žymių žmonių mintys

Sielai » Mintys » Temos » Autoriai » Merfologija » Pasiklydusios mintys » Naujausios » Palik PĖDSAKĄ

• Devynios dešimtosios mūsų laimės pereina nuo sveikatos. [Sveikata]
• Į mūsų kūdikystės globėjas ir auklėtojas moterys tinka kaip tik todėl, kad pačios yra vaikiškos, paikos ir trumparegės, trumpai drūtai – jos visą gyvenimą neišauga iš vaiko; jos tarsi yra viduryje tarp vaiko ir vyro, kuris yra tikrasis žmogus... [Moterys]
• Jaunystės požiūriu gyvenimas yra begalinė ateitis; senatvės – labai trumpa praeitis. [Jaunystė]
• Kad moteris iš prigimties yra skirta paklusti, matyti iš to, jog kiekviena [nepriklausoma] ... tuoj pat prisišlieja prie kokio nors vyro ir leidžiasi jo valdoma ir tvarkoma, nes jai reikia pono. [Moterys]
• Kaip meilė gyvenimui iš esmės yra tik mirties baimė, taip žmonių siekimas bendrauti iš tikrųjų nėra tiesioginė reikmė: jos pagrindą sudaro ne meilė draugijai, o vienatvės baimė. [Baimė]
• Reikia, nugyventi ilgą gyvenimą ir pasenti, kad suprastum, koks jis trumpas. [Gyvenimas]
• Remiantis tuo, kas pasakyta, galima teigti, kad moterys turi daugiau užuojautos ir žmonių meilės, labiau atjaučia nelaimėlius negu vyrai, tačiau teisingumo, dorumo ir sąžiningumo požiūriu šie yra pranašesni. [Moterys]
• Sveikata taip pranoksta visas kitas gyvenimo gėrybes, kad visai sveikas skurdžius laimingesnis už sergantį karalių. [Sveikata]
• Tiesa gali laukti, kadangi jos laukia ilgas gyvenimas. [Tiesa ir melas]
• Vidutiniam žmogui rūpi laiką prastumti, o talentingasis stengiasi laiku pasinaudoti. [Gyvenimas]

[0]

[0]

Jūsų nuomonė padeda mums tobulėti

Įrašoma tik pirmą Jūsų nuomonė.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el.paštas llaimaa[et.]gmail.com

Puslapiai: 1 2

Artūras Šopenhaueris - (Arthur Schopenhauer, 1788-02-22 - 1860-09-21) - gyvenimo filosofijos atstovas, vienas svarbiausių XIX a. filosofų, išgarsėjęs savo darbu „Die Welt als Wille und Vorstellung“ (vertimas į lietuvių kalbą: „Pasaulis kaip valia ir vaizdinys“, 1995).

Siekė įrodyti, jog žmogaus vidiniai išgyvenimai yra daug svarbesni negu juos sukeliantys realūs įvykiai. Anot jo, tik tokia filosofija yra teisinga, kuri nukreipta į žmogaus būties, jo vidinio pasaulio problemas. A. Šopenhaueris pabrėžia vienatvės ir asmenybės sąmoningo atsiribojimo nuo išorinių būties formų reikšmingumą. Teigia, kad kas tikrai pasaulyje vertinga, žmonės nevertina, o tai, ką jie vertina, nėra vertinga. – tai rodo uždaras didelių ir žymių žmonių gyvenimo būdas. Taigi, vienatvė A. Šopenhauerio filosofijoje poetizuojama ir traktuojama kaip neišvengiamas visų didelių žmonių likimas, kaip mažesnės blogybės iš dviejų pasirinkimas.

Savo filosofijos pagrindu A. Šopenhaueris laikė valią. Kanto „daiktą savaime“ jis sutapatina su valia. Valia jam – daikto savaime esmė. „Pasaulinė valia“ – pagrindinis impulsas, veikiantis visame pasaulyje – ne tik žmoguje, bet ir gyvūnuose, augaluose, gamtos jėgose. Visa tai yra tik pasaulinės valios objektyvacija. Visi reiškiniai, procesai, įvykiai yra valios rezultatas. Valia – tai siekimas be tikslo ir pabaigos. Todėl pasitenkinimas yra normali valios būsena.

Žmogaus gyvenimas – valios objektyvas....