Lietuvos Valstybės atkūrimo diena

Šventėms » 2025 metų kalendorius » Mėnesiai » Šiandien » Katalikų šventės » Skaitiniai

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario mėn. 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybes šiuo pareiškimu:

Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
Vilnius, vasario 16 d. 1918 m.

Lietuvos Tarybos nariai:

Dr.J. Basanavičius, K. Bizauskas, M. Biržiška,S. Banaitis , P. Dovydaitis, St. Kairys, P. Klimas,D. Malinauskas, V. Mironas, St. Narutavičius, A.Petrulis, dr. J. Šaulys,K.Šaulys, J. Šernas, A. Stulginskis, A. Smetona, J. Smilgevičius, J. Staugaitis, J. Vailokaitis, J. Vileišis.

Aktą pasirašius, Tarybos pirmininku vėl išrenkamas Antanas Smetona. Tarybos dauguma aiškiai neturėjo geresnio kandidato. Prieš Smetoną balsavo liberalai ir A. Stulginskis. Iš 20 Tarybos narių už A. Smetonos kandidatūrą balsavo 13.
Vasario 16 d. Aktas buvo nugabentas į Berlyną ir įteiktas Reichstago partijų frakcijų vadovams. Vasario 18 d. Jo tekstas buvo išspausdintas vokiečių laikraščiuose “Das Neue Litauen”,”Vosische Zeitung” ir “Tagliche Rundschau”. Tačiau Lietuvoje jis nepasirodė, nes vasario 19 d. “Lietuvos aido” 22-asis numeris su jo tekstu okupacinės valdžios buvo konfiskuotas.

Žinoma , vasario 16 d. Aktas Lietuvos valstybės nesukūrė. Taryboje ir už jos prasidėjo kova dėl Nepriklausomybės akto įgyvendinimo. Net ir tuo atveju, jei šis aktas būtų likęs tik popieriuje, jis būtų svarbus ano meto lietuvių visuomenės politinės orientacijos dokumentas.

Akto gimimo data išskiria dvi Lietuvas: iki jo – Lietuvos valstybė egzistavo tik idėjų pasaulyje, po jo pasirašymo – ji pradeda materializuotis, tampa jau ne vien geografine sąvoka. Tiesa, Vokietija Lietuvą pripažino tik 1918 m. kovo 23 d. Ir tik gruodžio 11 d. Dokumento pagrindu. Lietuvos vyriausybė sudaroma po ilgos kovos 1918 m. lapkrityje. Tada ir pradėjo formuotis valstybinės valdžios organai. Tačiau Tarybos subrandintas Vasario 16 d. Aktas buvo savarankiškas dokumentas, išreiškęs lietuvių tautos lūkesčius ir pagrindinius politinius siekius. Kaip tik dėl to jis dėsningai tapo tautos laisvės ir suverenumo simboliu.

» S k a i t y t i a n t r ą d a l į

Vasario 16-ąją pasirašytą nepriklausomybės aktą Rusija pripažino, 1920 m. liepos 12 d. pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį. Deja, taika truko tik iki 1940 metų.

1941 m. prasidėjus Vokietijos ir Tarybų Sąjungos karui, nepriklausomybės akto signatarų laukė liūdnas likimas – vieni iš jų nužudyti, kiti ištremti į lagerius.

Sovietinės okupacijos metais Vasario 16-oji kaip šventė buvo draudžiama minėti. Bet koks lietuvių politinės savimonės pasireiškimas grėsė sovietinės imperijos stabilumui ir griežčiausiomis priemonėmis buvo slopinamas. Pirmą kartą Vasario 16-oji buvo oficialiai paminėta 1989 metais Mokslų akademijoje vykusiame posėdyje.

Vasario 16-osios aktas atkurtas 1990 m. kovo 11 d.