Tėvo diena

Šventėms » 2025 metų kalendorius » Mėnesiai » Šiandien » Katalikų šventės » Skaitiniai

Pirmąjį birželio sekmadienį švęsime Tėvo dieną. Vieni švęs kartu su gyvais tėvais, kiti paminės jau mirusius. Tėvas, koks jis? Vaikai dažnai jį vadina tėveliu, tėveliuku, tėtušiu… Jie nori didžiuotis savo tėvu ir prieš savo bendraamžius pasigirti: mano tėvelis geras statybininkas, mano tėvelis geras vairuotojas, mano tėvelis geras mokytojas, mano tėvelis geras žmogus, ir aš noriu toks būti, kaip mano tėvelis. Ir ima sūnus pavyzdį iš tėvo - gerą ar blogą.

Keli berniukai, sutūpę kieme prie smėlio dėžės, šnekasi, vienas sako: aš būsiu geras mokytojas, toks kaip mano tėtis; antras sako: aš užaugęs gersiu alų ir rūkysiu. Tai mintys iš mažųjų gyvenimo - toks mūsų gyvenimas. Todėl maloniai nustebina, kai pamatai parke tėvą, stumiantį vaiko vežimėlį, ar žaidžiantį kartu su sūnumi kamuoliu.

Vyrai galėtų pasipiktinti, kad jiems dėmesio skiriama mažiau (vyriškų profesijų šventės anaiptol nėra visų vyrų šventės). Pirmasis birželio sekmadienis paskelbtas Tėvo diena, tačiau, ko gero, tikrai maža šeimų, kuriose ši šventė yra švenčiama. Galbūt dėl to, kad šventės laikomos sentimentaliu dalyku, kai žmonės dalijasi savo jausmais. O vyrai iš mažens mokomi, kad tikram vyrui sentimentalumas turi būti svetimas. Bet vyrai, kaip ir moterys, nori dėmesio, padėkos, tad tikrai nudžiugtų sulaukę nedidelės dovanėlės ar tiesiog sveikinimo nuo savo vaikų ir žmonų.
Žodis tėvas ir jo buitiškesnis pakaitalas tėtė ne vienoje kalboje dar yra išlaikęs giminišką šaknį: latvių tçvs, mirusioje prūsų tâvs, lotynų tata, lenkų tata, anglų dad ir kt. Kai kurie kalbotyrininkai mano, kad šis žodis yra kilęs iš vaikų kalbos, t.y. vaikai, besimokydami kalbėti, pirmiausia bando tarti nesudėtingus pasikartojančių priebalsių su balsiais derinius: *tata, *atta, *ptata (plg. lot . pater). Taigi žodis tėtė, įvardijantis „gimdytoją” galėjo atsirasti ir prigyti iš vaikų lūpų.

Atkuriamas indoeuropiečių kalbos žodis *p?tçr pirmiausia reiškė ne tėvą kaip gimdytoją, o tėvą kaip šeimos galvą. Iš tokios žodžio reikšmės nusakomos tėvo pareigos – tėvas turi rūpintis šeima, ją išlaikyti. Nuo seno įprasta, kad vyrai išeina parnešti maisto, o moterys lieka namie prižiūrėti vaikų. Šis darbas tarsi yra moteriškas.
Iš tiesų psichologų nustatyta, kad vaiko auklėjimui tėvas turi didžiulę reikšmę. Pastebėta, kad moteriai dar tik nešiojant kūdikį, svarbu, kad tėvas užmegztų su juo kontaktą – kalbintų ne tik žmoną, bet ir dar negimusį kūdikį. Vaikas, ypač berniukas, perima iš tėvo daugelį savybių, o pirmiausia, ydas, mat yra linkęs mėgdžioti savo lyties asmens labiausiai išsiskiriančius veiksmus. Pavyzdys jam dažniausiai yra artimiausias tos pačios lyties žmogus. Taigi moteris, mananti, kad vaiką išauklės taip, kad jis neperimtų tėvo ydų, yra gana naivi. Neveltui sakoma, kad moteris turi tekėti už to vyro, į kurį panašių vaikų nori turėti.
Yra tokių moterų, kurios mano geriau išauginsiančios vaiką be tėvo, nei su juo. Iš tiesų vaikas, augantis be tėvo, neišmoksta bendrauti su priešingos lyties atstovais. Augantis be tėvo berniukas sunkiau perima savo lyties vaidmenį, nes neturi artimo žmogaus, iš kurio galėtų imti pavyzdį. Didelis vienišos motinos dėmesys jam gali pakenkti.
Šeimos narių santykiai ir pasiskirstymas vaidmenimis po truputį keičiasi. Anksčiau moters pareiga buvo auginti vaikus, o vyro – aprūpinti šeimą. Žinoma, šis šeimos modelis neretai sutinkamas ir dabar. Vis dėlto nemažai šeimų vaiku stengiasi vienodai rūpintis abu tėvai, o yra ir tokių, kuriose motinos siekia karjeros, uždirba šeimai pragyvenimui, o vaikus prižiūri tėvai.
Lietuvoje išleistas įsakymas, pagal kurį valstybė moka tam tikrą pinigų sumą auginantiems vaikus tėveliams. Tradicinių pažiūrų vyrai iš tokių tėvų juokiasi, laiko silpnais, nesugebančiais susirasti darbo. Auginti vaiką ne toks jau lengvas darbas, be to, didžiulė atsakomybė – juk reikia ne tik jį prižiūrėti, bet ir tinkamai išauklėti. Gydytojai ir psichologai, be abejo, patartų, kad tėvas su vaiku praleistų kuo daugiau laiko ir tikrai neturėtų gėdyti.

» S k a i t y t i a n t r ą d a l į

Senolių išmintis apie tėvus:
Tėvo pabarimas, sviestu patepimas
Už tėvo galvos vaiko nė plaukas nenukrinta
Geresnis tėvas, nors ir žiaurus, nekaip patėvis, nors būtų kaip cukrus saldus.

Tad, gerbkime savo tėvus, juk jie mus augina, augino, auklėjo ir globojo..

Sveikinu Tave, Tėveli...
Tu mane globoji iš dausų...
Laimink sunkų mūsų laisvės kelią...
Laimės siekį silpstančių vaikų...
Mes ištversim, kaip ir Tu ištvėrei...
Sibiro miškuos...
Duok ramybės, Viešpatie, Jo vėlei,
Atmintis tebūna Jo gyva!