V A R D A D I E N I U S Š V E N Č I A:
Filemonas,
Girmantė,
Odeta,
Rimkanta,
Rimkantas,
Rimkantė,
Siksta,
Sikstas,
Stangė.
Š I Ą D I E N Ą L I E T U V O S V I D U R Y J E: (
Kaip nuvykti? Waze,
Google Maps)
Saulė teka:
05:48.
Saulė leidžiasi:
21:10.
Saulė aukščiausiai danguje būna:
13:29.
Dienos ilgumas:
15 val. 22 min.Mėnulio fazė:
Delčia.
Mėnulis teka:
05:46.
Mėnulis leidžiasi:
17:34.
Š I Ą D I E N Ą L I E T U V O J E:
• 1514 - Žygimantas Senasis išleido nuostatus, kaip tvarkyti dvarų ir valstiečių pajamas.
Š I Ą D I E N Ą P A S A U L Y J E:
• 845 - Vikingai sudegino Paryžių.
• 1566 - įkurta Valeta, Maltos sostinė.
• 1794 - Natanielis Brigsas (Nathaniel Briggs) užpatentavo skalbimo mašiną.
• 1854 - Krymo karas: Anglija ir Prancūzija paskelbė karą Rusijai.
• 1930 - Turkijos miestai Konstantinopolis ir Angora pervadinti į Stambulą ir Ankarą.
• 1939 - F. Frankui užėmus Madridą baigėsi Ispanijos pilietinis karas.
Š I Ą D I E N Ą S U K U R T A S E I L Ė R A Š T I S:
Jei būčiau paukštis - būčiau gulbė
2026-03-28 | Autorius: Erlandas Kinderis | Daugiau autoriaus eilėraščių
Jei būčiau paukštis - būčiau gulbė,
kuri myli vieną kartą…
bet ta meilė - ne laikui, o visam dangui,
visam vandens atspindžiui,
visam tylos gyliui jame.
Gulbė nemoka pusiau…
Ji renkasi arba viską, arba vienatvę,
kurioje vis tiek gyvena prisiminimas toks:
apie vieną vardą, vieną žvilgsnį,
vieną buvimą kartu, kuris vadinasi...
mes.
Ir net jei plunksnos tampa sunkesnės,
net jei vanduo atšąla,
ji vis tiek plaukia pirmyn.
Nes meilė, kuri nutinka kartą,
tyliai užpildo kiekvieną tylos kampą,
kuriame gyvena - mes...
Ir kai nutyla visi balsai,
kai lieka tik vandens virpėjimas,
ji saugo tą vieną akimirką,
lyg šviesą po užmerktom akim.
Nes yra vienas laikas,
vienas kelias, kuris veda ten.
Ten - kur nereikia nei žodžių,
nei pažadų, tik būti šalia,
kur yra vienas buvimas kartu...
Ir vis tiek - tas pats dangus,
tas pats vandens atspindys.
Ir net per tylą vis tiek esame
mes....
Ir vanduo lieka ramus,
ir dangus lieka tas pats.
Be pradžios, be pabaigos,
tik tas tylus buvimas kartu.
Ir tas lengvas sparno prisilietimas
ant vandens išlieka -
ne garsais, ne žodžiais,
o tyliai, ten - kur esame
mes...
[Atsiuntė: Erlandas Kinderis]