V A R D A D I E N I U S Š V E N Č I A:
Apolinaras,
Apolinarija,
Apolinarijus,
Brigita,
Gilmina,
Palius,
Palys,
Polis,
Roma,
Romula,
Saida,
Saidas,
Tarvilas,
Tarvilė.
Š I Ą D I E N Ą L I E T U V O S V I D U R Y J E: (
Kaip nuvykti? Waze,
Google Maps)
Saulė teka:
07:48.
Saulė leidžiasi:
16:28.
Saulė aukščiausiai danguje būna:
12:08.
Dienos ilgumas:
8 val. 40 min.Mėnulio fazė:
Priešpilnis.
Mėnulis teka:
17:13.
Mėnulis leidžiasi:
00:06.
Š I Ą D I E N Ą L I E T U V O J E:
Š I Ą D I E N Ą P A S A U L Y J E:
• 1792 - Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis prisijungė prie Targovicos konfederacijos.
• 1881 - Lježe (miestas Belgijos rytuose, prie Maso upės) įkurta Tarptautinė gimnastikos federacija – pirmoji tarptautinė sporto federacija pasaulyje.
• 1989 - Gimė - Daniel Jacob Radcliffe (Fulhame, Londone, Anglijoje) - Anglijos aktorius, kino filme „Haris Poteris“ suvaidinęs pagrindinį vaidmenį.
Š I Ą D I E N Ą S U K U R T A S E I L Ė R A Š T I S:
Po keturiasdešimt metų
2016-07-23 | Autorius: Algis Mačiukas | Daugiau autoriaus eilėraščių
Su metais tampame vis vyresni ir vyresni,
laikas prasuko jau keturiasdešimt metų.
Tačiau grįžimas į metus, kai buvome jauni,
viską atgal grąžina ir prarastus metus atstato.
Napastebėjome praplikusių, pražilusių plaukų.
Ir raukšlės paakiuos prakalbus mums išnyko.
Tai kas, kad ne vienam mums skaitant reikia akinių.
Pradingo staiga viskas į Joniškėlį tik atvykus.
Jaunystė vėl surinko mus iš daugel vietų.
Kaip pirmam kurse, kai buvo viskas nuo pradžių.
Skambutis į pirmą paskaitą mus kvietė,
tiktai pasenęs pavaduotojas su grupės vadovu.
Viskas tas pats, ir mūsų akys, mūsų juokas.
Ir mūsų balsas, mūsų kalbos, dar visai jauni.
Nebuvo nuobodu ir visko mes dar nepasakėm.
Ką keturiasdešimt metų kaupėm mes savy.
Mes buvom nusileidę stadione, prie Mažūpės,
vaikščiojom pažįstamais, bet užmirštais takais.
Prisiminėm, kada gyvenant bendrabutį ant kalno,
mus keldavo į mankštą ir čia mes lėkdavom rytais.
Stovėjome, kalbėjomės ant Mūšos kranto.
Pavasari čia būdavo įrengti plaukimo atviri takai.
Ir niekas nesėdėjo mums ant jauno sprando.
Mes specialybės siekėme pakankamai rimtai.
O kiek prisiminimų Balsių malūne mes išsakėm,
Įdomių atvejų, išdaigų, nusivylimų, svajonių ar juokų.
Tie patys buvom mes, tos pačios buvo mūsų akys,
kaip ir tada kai mokėmės ir buvome visi kartu.
[2016 07 23]
[Atsiuntė: Algis]