Raganosiai

Pomėgiams » Gyvūnų pasaulis » Temos » Įvairūs gyvūnai

Raganosiai - (lot. Rhinocerotidae) - neporakanopių (Perissodactyla) - žinduolių šeima. Tai tvirtos sandaros labai stambūs žinduoliai. Priekinės ir užpakalinės kojos tripirštės. Ant snukio yra 1 arba 2 vienas už kito išsidėstę epidermio kilmės ragai. Visur saugomi.

Seniausias žinomas raganosis Hyrachyus gyveno eoceno laikotarpiu ir buvo šuns dydžio. Iš jo išsivystė didžiausias visų laikų sausumos žinduolis - Baluchitherium. Vėlesni raganosiai, pvz., gauruotasis raganosis, buvo jau dabartinių raganosių dydžio.

Pasaulyje 4 gentys ir 5 rūšys:

• Siauralūpis, arba juodasis raganosis (Diceros bicornis). Gyvena Rytų ir Pietų Afrikoje.

• Plačialūpis, arba baltasis raganosis (Ceratotherium simum) - tai didžiausias po dramblio sausumos gyvūnas. Turintis du ragus, priekinis ragas gali siekti 1,3 m ilgio, o užpakalinis – 40 cm. Sveria virš 2 tonų. Gyvena Vakarų, Rytų ir Pietryčių Afrikoje.

• Šarvuotasis raganosis (Rhinoceros unicornis) - tai vienaragis raganosis, kurio oda yra tarsi šarvai. Paplitęs Pietų Azijoje, Bramaputros slėnyje ir Nepale.

• Javos raganosis (Rhinoceros sondaicus) - išvaizda panašus į šarvuotajį, tai nykstanti rūšis. Paplitęs Indonezijoje, tačiau priskaičiuojama tik 50 raganosių. Viena iš šio nykimo priežasčių – klaidinga nuomonė, kad milteliai sutrinti iš raganosio rago yra lytinis stimuliatorius.

• Sumatros raganosis (Dicerorhinus sumatrensis) - tai plaukuotas raganosis, turintis du nedidelius ragus.

Raganosių ragai sudaryti iš keratino, tos pačios medžiagos kaip nagai ir plaukai, tačiau Azijos ir kitose šalyse vertinami kaip afrodiziakas ar net priešvėžinis vaistas.

Būtent dėl šios priežasties, tai gyvūnas kuris itin medžiojamas brakonierių, kurie medžioja su tikslu gauti raganosių ragų, kurie naudojami tradicinėje Azijos medicinoje bei per niek paverčia gamtosaugininkų siekius stabdyti šių gyvūnų nykimą.

Pietų Afrikoje gyvena daugiausiai raganosių pasaulyje - apie 21 tūkst. XIX amžiuje baltųjų raganosių buvo likę vos apie šimtą, tačiau dabar jų yra apie 20 tūkst. Juodųjų raganosių visame pasaulyje išlikę tik 4,2 tūkst.

Raganosiai sveria 800–1300 kg. Šarvuotasis raganosis iki 2 tonų. Baltasis gerokai virš 2 tonų. Patelės paprastai už patinus smulkesnės.

Tai labai prastai matantys gyvūnai, todėl pasikliauna gera uosle ir klausa. Juodasis raganosis yra agresyviausias iš visų raganosių, pajutęs pavojų, baimę tuojau puola, tačiau dėl prastos regos ne visada pataiko į tikslą. Kartais per klaidą atakuoja net medžius ar termitynus. Gali bėgti 56 km/h greičiu.

Minta augalų lapais, šakomis, vaisiais, net spygliuotais krūmais. Sausros metu be vandens gali išgyventi 5 dienas. Maisto ieško ryte ir vakare. Dieną ilsisi, miega, maudosi purvynuose. Purvas padeda apsivalyti nuo parazitų, atvėsinti kūną. Nesant purvynų voliojasi dulkėse.

Nėštumas trunka 15-16 mėnesių. Ką tik gimęs jauniklis sveria 35-50 kg. Su motina gyvena 2-3 metus, kol ši atveda naują jauniklį. Lytiškai subręsta: patelės 5-7 metų, patinai 7-8 metų.

Raganosiai gamtoje natūralių priešų neturi, nebent jaunikliai retkarčiais tampa liūtų ar hienų grobiu. Dėl raganosių nuožmumo visi plėšrūnai jo privengia. Natūraliomis sąlygomis išgyvena 35-50 metų.