LAPĖ - tai šuninių (Canidae) šeimos žinduolis. Laisvėje gyvenančios lapės paprastai išgyvena 7 metus, o nelaisvėje – 14 metų. Tai vienas labiausiai paplitusių plėšrūnų pasaulyje, dažnas pasakų herojus.
Šis gyvūnas paplitęs beveik visame Šiaurės pusrutulyje ir Australijoje. Į pastarąjį žemyną jas atvežė XIX a. viduryje. Kitur lapės buvo paplitusios savaime.
Dažniausiai lapės įsikuria miškų pakraščiuose, atžėlusiose kirtavietėse prie upių ir ežerų, olas išsikasa po medžių šaknimis ar šlaituose. Kartais apsigyvena apleistose barsukų olose. Ar oloje gyvena lapės, galima įsitikinti iš užuodžiamo salsvo muskuso kvapo.
Vienos lapės teritorija užima apie 10 ha netoli žmonių gyvenviečių, ir iki 2000 ha laisvų medžioklės plotų. Lapės paprastai turi savo mėgstamus takus, kuriais vaikšto medžiodama. Miškuose lapės teritorija mažesnė, nei atvirose vietovėse.
Dažniausiai sutinkamos/atrandamos būtent rudosios lapės (lot. Vulpes vulpes, angl. Red Fox, vok. Rotfuchs), jų yra apie 50 skirtingų porūšių. Skirtingai nei pilkoji lapė, rudoji medžiais nelaipioja. Artimas lapės giminaitis – šuo.
Pėdsakas Lapės | Pėdsakas šuns Pėdsakai ir išmatos yra pagrindinės šių gyvūnų žymės. Vietą kur buvo sutikta lapė reikia įsidėmėti, nes ji čia gali pasirodyti dar kartą. Vadinamosios gudruolės pėdsakus galima supainioti su šuns – lapės pėdsakas yra toks pat, tik ilgesnis ir siauresnis, nagai smarkiai siaurėjantys. Skirtingai nuo šuns, lapės pėdsakai eina tiesia linija (”virvute”).
Lapės kaip ir vilko kojų vidinių pirštų pagalvėlės yra tiek atsikišusios į priekį, kad tarp jų užpakalinės dalies ir šoninių pirštų pagalvėlių priekinės dalies galima padėti degtuką. Tuo tarpu daugumos šunų šoninių pirštų galai siekia beveik iki pusės vidinių pirštų pagalvėlių.
Kūno ilgis – apie 1 m. Svoris – 6 kg (patinai), 5 kg (patelės).
Kailis tankus, minkštas, nebūtinai rudas – pasitaiko baltų (albinosai), juodų, pilkšvų, juoda krūtine ir pilvu, ar su tamsiu kryžiumi ant nugaros; krūtinė ir pilvas dažniausiai balkšvi ar juosvai pilki. Kojos paprastai būna tamsesnės. Š. Amerikoje rudosios lapės kailis būna ilgas, minkštais plaukais, tuo tarpu Europoje gyvenančių lapių kailis yra plonesnis, ne toks „šilkinis“. Šeriasi kartą per metus. Jau kovo mėnesį jos plaukai nustoja blizgėti, akuotplaukiai tampa sausi- lūžta, poplaukis susivelia ir pradedaslinkti kuokštais. Per vasarą auga tik akuotplaukiai, rudenį- poplaukis, ir kailis pamažu minkštėja, tankėja.
Ausys stačios, snukis smailas. Skirtingai nei dauguma šuninių, lapė neturi veido raumenų, kurie leistų „rodyti dantis“ (daugeliui yra žinoma šuns „šypsena“).
Kojos, palyginti su kūno dydžiu trumpesnės nei vilko, bet ilgesnės negu usūrinio šuns. Stiprios, leidžia pasiekti maždaug 70 km/h greitį. Suaugusios ristele bėgančios lapės žingsnis yra apytiksliai 30-40 cm.
Uodega visuomet pūkuota, puri, galiukas dažniausiai baltas, bet neišreiškia gyvūno jausmų kaip šuns uodega. Jos ilgis - apie 40 cm.
Neretai kai kurie lapių patinai užauga didesni nei kiti gaujos nariai, nes, pagal vyraujantį elgesio modelį, alfa patinas gauna didžiąją maisto dalį, o kiti tenkinasi likučiais.
Vasario mėnesį prasideda lapių ruja. Tuo metu dažnai girdimas jų lojimas. Patelės po triju trumpų sulojimų staugia vienodu tonu. Patinai loja nestaugdami, panašiai kaip kiemsargis šuo.
Po rujos lapės gyvena poromis. Lapės nėštumas trunka 56 dienas. Urve, kurį išsikasa pati (ar užima kitų žvėrių iškastą), lapė atsiveda 6-8 jauniklius. Paūgėjusiems lapiukams grobis atnešamas dar gyvas- taip ugdomas medžioklės instinktas. Besiartinantį prie urvo žmogų ar šunį lapė stengiasi nuvilioti tolyn. Lodama traukiasi į šalį.
Lapės urvą, kuriame gyvena jaunikliai, labai lengva pastebėti- aplink išmėtyta įvairaus maisto likučių, kaulų, plunksnų bei išmatų. Kartais žmonės užkemša aptiktus urvus. Tokius urvus tą pačią dieną lapė apleidžia ir vaikus perneša į kitą vietą, net už 2-3 km.
Aktyviausia nuo vidurnakčio iki aušros. Tuomet ji dažniausiai medžioja, tačiau galima sutikti ir dieną. Bet, dažniausiai dieną snaudžia, susisukusi į kamuoliuką, ji miega. Vietas poilsiui pasirenka ir atvirose vietose, ir tankumyne. Jauni ir nebaidyti lapiukai miega stipriau. Prieš vėją prie jų galima prieiti labai arti. Senesni gyvūnai miega jautriau, dažniau pakelia galvą, apsidairo.
Apie lapę medžiotojų tarpe yra susidariusi gana klaidinga nuomonė, esą ji labai žalinga ir naikintina. Teisybė, lapė yra plėšrus žvėrelis. Ji padaro šiek tiek nuostolių medžioklės ūkiui, naikina kiškius, net ir stirnų jauniklius, o taip pat tetervinus, kurapkas, fazanus ir kitus paukščius, isdrasko jų lizdus esncius ant zemės. Tačiau lapė atneša ir didelę naudą, nes ji naikina smulkius, laukuose gyvenančius graužikus. Nustatyta, kad 40 proc. lapės maisto sudaro graužikai kuriais ji minta ištisus metus. Kur gausu graužikų, ten lapė jų sugauna daugiau nei gali suėsti. Jei grobio negali suėsti iš karto ji iškasa duobutę ir ten įdėjusi likučius paslepia kitam kartui. Kai žemė įšala 3-4 cm , lapė pelinių graužikų iš urvų nebegali iškasti. Prisikasa prie jų takų po sniegu ir gaudo išeinančiuosius maisto ieškoti.
Lapė yra prisirišusi prie vietos. Kai užtenka maisto, ji toliau nekeliauja kaip 9-10 km. Nustatyta, kad miškuose lapės maršrutai trumpesni nei laukuose, nes čia jų grobis stambesnis. Rujos metu, augindama jauniklius, esant bjauriam orui, šalčiui ir karštomis dienomis lapė, paprastai, gyvena oloje. Kitu laiku ji ilsisi miškeliuose, raistuose ir šiaip didesniuose tankumynuose.
Lapės keliai iš vienos medžioklės vietos į kitą labai tiesūs. Paprastai ji stengiasi eiti pakrūmėmis, patvoriais, kad būtų nepastebėta. Medžioklės vietą, kur ji buvo anksčiau pačiupusi grobį, ji gerai apžiūri išvaikšto.
Lapė | Vulpes | © Joanne Redwood | wikipedia
[0] 
[0]
Pasakos mažiesiems » Pasaka apie lapę
Linksmos dainos » "Lapė snapė"
Iliustracija: sugeneruota DI... Taip gražus, taip snieginai baltas, lyg kas būtų tūkstančius cukraus maišų išpylęs, tas mūsų Kūčių vakaras. Kiūtom vieni du prie to, menku kąsniu pamaloninto, pasninko stalo. Jaučiu, ne tik mane..
Foto: e-nit.lt... Oro kondicionieriaus galia nėra vienintelis pasirinkimo kriterijus, nuo kurio priklausys komfortas. Ne mažiau svarbu, kuriuose kambariuose norite sumažinti temperatūrą, kada jais naudojatės ir ar vėsus oras galės laisvai pasiskirstyti. Vienas vidinis..
... Muziejuje įrengtos vertingos istorinės, religinės - aukšto meninio lygio bažnytinės tapybos darbai, ritualiniai indai iš Nacionalinio dailės muziejaus fondų, meno ekspozicijos. Du kambariai skirti..
... juk, gyvenime visko būna ir linksmų akimirkų ir liūdnų, būtent, liūdnoms akimirkoms..
Jeigu nerandi tinkamo užuojautos žodžio, — geriau paspausk nukentėjusiems ranką, priglausk juos prie širdies tyliai, be žodžių. Graudus žvilgsnis, nuoširdus pabučiavimas bus geriausiai išreikšta užuoj..
... Yra šalis, kur upės teka.. Linksmai tarp girių ūžiančių. Ir meiliai tarpu savęs šneka.. Prie giesmininkų vėversių. Ten prakaitas aplieja žmones.. Prie vasaros darbų sunkių....
GYVENKIME • sveikai • spalvotai • patogiai • skaniai • draugiškai • stipriai • etiškai • linksmai • pokštaujant • grybaujant • keliaujant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt • Darbo skelbimai • Personalo atranka
Paskelbta: 2026-10-04
Paskelbta: 2026-11-04
PASAGOS PRIETARAI IR MITAI: laimės, apsaugos ir kelio talismanas.. ... Pasaga yra vienas seniausių ir labiausiai paplitusių talismanų pasaulyje. Nuo viduramžių iki šiuolaikinių namų ji išliko apsaugos, laimės ir kelio simboliu, turinčiu gausybę prietarų, mitų ir ritualų. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami..
Mūsų m i s i j a paprasta, tiesiog nepasimesti interneto platybėse..
O jei domina ltvirtove.lt istorija? skaitykite plačiau..