Seniai seniai, kai pasaulis dar buvo jaunas, o naktis ir diena nesutarė, kuri iš jų turi būti ilgesnė, danguje gyveno Mėnulio Duktė. Ji buvo šviesi kaip sidabras, lengva kaip dūmas ir vieniša kaip pirmoji žvaigždė. Kiekvieną naktį ji vaikščiojo dangaus takais, rinkdama žvaigždžių dulkes ir dėliodama jas į naujus žvaigždynus.
Tačiau žemėje tuo metu vyravo chaosas.
Žmonės bijojo tamsos, nes naktį klajojo šešėliai, kurių niekas nesuprato.
Pelės draskė grūdus, gyvatės slėpėsi namų kertėse, o nakties tylą drumstė nerimas.
Mėnulio Duktė matė visa tai iš aukštai ir jai pagailo žmonių, kurie bijojo jos mylimos nakties.
— Reikia padaro, — tarė ji, — kuris būtų tamsos draugas, bet šviesos pasiuntinys.
Tokio, kuris vaikščiotų tyliai kaip šešėlis, bet neštų ramybę, o ne baimę.
Ji nusileido į žemę, į pačią tamsiausią naktį, kai mėnulis buvo plonas kaip siūlas.
Ji surinko:
• nakties tylą,
• žvaigždžių dulkes,
• mėnulio šviesos juostą,
• vėjo šnabždesį,
• ir šešėlio lankstumą.
Visa tai ji sumaišė savo delnuose, o tada paleido į pasaulį.
Iš tamsos išniro pirmoji katė.
Jos akys žibėjo kaip dvi mažos žvaigždės, kailis buvo minkštas kaip nakties vėjas, o žingsniai — tokie tylūs, kad net žemė jų negirdėjo. Katė apsivijo Mėnulio Duktei aplink kojas ir tyliai sumurkė — taip tyliai, kad tai labiau priminė dangaus virpėjimą nei garsą.
— Tu būsi Nakties Vaikštynė, — tarė Mėnulio Duktė. — Mano pasiuntinė žemėje.
Tu saugosi namus nuo šešėlių, bet pati būsi jų dalis.
Tu būsi švelni, bet nepriklausoma.
Artima, bet nevaldoma.
Šviesi, bet gimusi iš tamsos.
Katė nuėjo į žmonių kaimus.
Ji tyliai įslinko į pirmąją trobą, susirangė prie židinio ir užmigo.
Žmonės iš pradžių nustebo — kaip toks paslaptingas padaras gali būti toks ramus?
Bet netrukus pastebėjo, kad su kate į namus atėjo tyla, švelnumas ir apsauga.
Pelės dingo.
Šešėliai tapo mažiau bauginantys.
Naktis tapo draugiškesnė.
O kai katė murkė, žmonės sakė, kad tai Mėnulio Duktė kalba per ją, primindama, kad tamsa nėra priešas — ji tik kita šviesos pusė.
Nuo tada katės vaikšto tarp dviejų pasaulių:
• tarp žemės ir dangaus,
• tarp šviesos ir šešėlio,
• tarp laukinės laisvės ir namų šilumos.
Ir iki šiol sakoma, kad kai katė žiūri į niekur, ji iš tikrųjų žiūri į Mėnulio Duktę, kuri vis dar seka savo kūrinį iš dangaus.
[0] 
[0]
... Labai svarbus klausimas, ar verta ekraną taisyti? Kai kuriais atvejais finansiniu požiūriu ekrano taisymas gali būti nenaudingas. Pavyzdžiui, jei įsigijote pigų televizorių, kurio gamybai naudotos..
... Brangioji saule, kai iš dangaus žiūrėsi į žemę, pačiais šilčiausiais spinduliais glostyk mano mamos galvą, kad ji pajustų, kokia man yra brangi..
© Laima... Ar žinojote, kad Helovino moliūgas – tai ne šiaip dekoracija, o senos airių legendos palikimas? Jo pirmtakas – vadinamasis Džeko žibintas. Seniai seniai gyveno sukčius vardu Džekas, kuris apgaule ..
Iliustracija: sugeneruota DI... Ar pusryčių laikas gali turėti įtakos mūsų savijautai? Kad atsakytume į šiuos klausimus, pažvelkime į 750 žmonių apklausą Pusryčiai Lietuvoje? Kokie tradiciniai lietuvio pusryčiai?", kurioje dalyviai nurodė, kelintą valandą dažniausiai pusryčiauja..
... Baltų beržų pavėsy vakaras sustoja, Prabėgo dar viena svaiginanti diena, O vasaros gaiva vakaris vėl alsuoja, Pasklido pienių pūkas po kalvas.....
Linksmoji statistika - kažkada klausėme pas Jus - Kokia saugiausia transporto priemonė? ir štai koks buvo atsakymas :)..
GYVENKIME • sveikai • spalvotai • patogiai • skaniai • draugiškai • stipriai • etiškai • linksmai • pokštaujant • grybaujant • keliaujant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
Paskelbta: 2026-09-14
Paskelbta: 2026-10-05
Istorija "Bliuzas po nudžiūvusiu medžiu".. ... Naktis, lyg sena pažįstama, tyliai pasibeldė į langą. Tomas suprato, kad jiedu vėl liko dviese. Kai iš jo gyvenimo buvo atimta tai, kas buvo brangiausia – Elzės juokas, bendri rytai ir jaukus ateities tikrumas – šviesa prarado prasmę. Naktis tapo..
Mūsų m i s i j a paprasta, tiesiog nepasimesti interneto platybėse..
O jei domina ltvirtove.lt istorija? skaitykite plačiau..