RAJOS - tai dideli vandenų gyvūnai dar dažnai vadinami jūrų velniais, vandenų ereliais, plaštakėmis.
Šių kremzlinių žuvų klasės būrys skirstomas į 15 šeimų. Jų esama apie 300 rūšių. Svarbiausios rajų šeimos – pjūklanosės, elektrinės, tikrosios, dėmėtosios, glotniosios, jūrų lapės, dygiosios ir kt. Jų galima sutikti visuose vandenynuose, daugelyje jūrų, ypač tropikų ir subtropikų juostose. Esama rajų ir upėse.
Rajos - artimiausios ryklių giminaitės, nors iš pažiūros nė kiek neprimena savo plėšriųjų gentainių. Akyliau įsižiūrėjus, nesunku atrasti neginčijamų panašumų. Raja ne - kas kita, o gerai iškočiotas ir suplotas į blyną ryklys. Galima pasakyti ir kitaip: ryklys – tai torpedos formą įgijusi raja. Ir vieni, ir kiti – tos pačios kremzlinių žuvų klasės atstovai. Skirtingai nuo daugelio ryklių, rajos įsavino priedugnio gyvybės arealą – tuo ir paaiškinamos jų anatominės sandaros ypatybės. Todėl tik kai kurios rajos "atsiplėšė nuo žemės". Kitos liko gyventi "dugne" ir yra ne itin judrios.
Dauguma iš dabartinių rajų šeimų susiformavo dar prieš 150 milijonų metų ir per tą "savo amžių" mažai pasikeitė. Tačiau senoji ryklių giminė puikiai jaučiasi ir gerai sutaria su "šiuolaikiškesnėmis" - kaulinėmis žuvimis. Be to, rajos ir rykliai daug rečiau serga negu kaulinės žuvys. Jų fenomenalus imunitetas seniai domina mokslininkus. To susidomėjimo rezultatas ir kasmet atsirandantys vis nauji vaistai, sukurti ryklienos žaliavos pagrindu. Į kiekvieną naują preparatą žiūrima kaip į naują žmonijos gelbėtoją. Tai, žinoma, ir reklamuotojų triukai, bet juk iš piršto laužti dalykai greitai pamatomi. Mokslininkai tikisi ilgainiui ištirti, kaip veikia ryklių ir rajų organizmo apsauga, kuri šiems gyvūnams padėjo per milijonus metų sėkmingai išgyventi ne vieną mūsų planetos kataklizmą.
Ir jūrų, ir upių rajos būna įvairaus dydžio: nuo nykštukinių – kelių dešimčių centimetrų skersmens – iki milžiniškų mantų, dažniausiai vadinamų jūrų velniais – jos siekia 7-8 metrus pločio ir sveria iki pustrečios tonos! Dažniausiai rajos laikosi prie pat kranto, bet yra daugybė jų rūšių, gyvenančių 2500-2700 metrų gylyje.
Visų rajų akys yra suploto kūno nugaros pusėje, o burna ir žiaunos – prie pilvo. Skirtingai nei kaulinės žuvys, rajų patelės apvaisinamos kūno viduje. Kai kurios rajos yra gyvavedės: savo besivystančius embrionus jos "maitina" ant gimdos sienelių esančių išaugų išskiriamu maistinguoju skysčiu, primenančiu pieną. Be gyvavedžių, esama ir rajų, kurios deda ant dugno kiaušinius – ne apvalius, o plokščius, kaip ir pačios mažytės rajos, kurios iš jų išsirita.
Rajos nepasižymi dideliu vislumu, užtat jų gana reti palikuonys išvysta pasaulį jau neblogai pasiruošę savarankiškam gyvenimui. Nors rajos neturi kaulų, bet kremzlinis skeletas dažnai visiškai ne - kalkėja ir tvirtumu nė kiek nenusileidžia kaulų kietumui. Odą dengia kieti plokšteliniai žvynai kaip paleozojaus šarvuotąsias žuvis. Kiekvienas žvynas – plokštelė, iš kurios kyšo odinis dantis, dengtas emalio sluoksniu. Kiekvienas toks dantis turi vieną ar kelis ašmenis. Be kita ko, mūsų, kaip ir visų struburinių gyvūnų dantys, yra kilę iš tų plokštelinių žvynų.
Be žmogaus, rajos vandenyne priešų beveik neturi – jas tik kartais užpuola rykliai ir didžiosios orkos. O žmonės rajas dar gaudo dėl gardžios jų mėsos ir riebių kepenų.
Rajos - pavojingi vandens gyvūnai. Kkai kurių rūšių rajos gali būti mirtinai pavojingos net žmonėms. Tarp tokių pirmauja dygliauodegės (lot. Dasyatidae, angl. Stingray). Jų kūnas plokščias, platus, su rykštės formos uodega. Uodegos nugarinėje pusėje yra nuo vienos iki keleto kietų, pjūkliškai dantytų nuodingų adatų.
"Nieko nėra baisesnio, už dygliauodegės rajos spyglį... Tas grėsmingas ginklas gali persmeigti medį, ir medis nudžius; jis taip pat gali perdurti šarvus kaip geležinė strėlė, o prie geležies jėgos jam dar duota ir nuodų galių", - pažymi Plinijus "Gamtos istorijoje". Dygliauodegės rajos spyglys siekia 40 centimetrų, o jo forma primena durklą dantytais kraštais.
Dygliauodegės rajos labai išgarsėjo 2006 metais, kuomet rugsėjo 4-ąją filmuojant po vandeniu raja vienu dūriu į širdį nužudė televizijos laidų vedėją Stivą Irviną (Steve Irwin). Stulbinanti naujiena akimirksniu apskriejo pasaulį. Kas domisi gamta, šį žmogų tikrai matė daugelyje dokumentinių filmų, kur Irvinas drąsiai filmuodavo krokodilų, tigrų, gyvačių ir kitų pavojigų gyvūnų gyvenimą.
Krokodilų gaudytojas Stivas Irvinas | Steve Irwin | © Bernard DUPONT | wikipedia
[0] 
[0]
Gėlių spalva spalva irgi turi reikšmę. Nors Valentino diena paprastai asocijuojasi su raudona, rožine bei balta spalvomis, bet dovanojamos ir kotokios spalvos... Ir visa tai, pasirodo priklauso..
... Sean Avery menas - skulptorius ir iliustratorius iš Australijos Sean Avery kuria daugumai atpažįstamų gyvūnų skulptūras. Įdomu tai, kad moliu jo darbams tampa seni kompaktiniai diskai..
... Šiaurys už lango ūžė: Žu žu! Žu žu! Žu žu!– Balta žiemužė atėjo pamažu... O jos vaikučiai laukė su slidėmis kieme.....
Foto: Comisión Mexicana de Filmaciones from México D. F., México, Wikimedia Commons, Wikimedia Commons... Požeminiai ežerai – tai vandens telkiniai, esantys po žemės paviršiumi, dažniausiai urvuose arba karstinėse ertmėse. Jie susidaro, kai požeminis vanduo kaupiasi natūraliose įdubose, o kartais..
... Kartu su žmona tuo metu gyvenome Puškonių kaime ir kiaules auginome nuolat, tačiau paršelius auginimui pirkdavome turguje. Kadangi iš vieno eilinio paršelių pirkimo viena kiaulaitė labai sparčiai ..
... Gyvename laikais, kai laikas tampa didžiausia prabanga. Vieni artimieji gyvena užsienyje, kiti tiesiog paskendę kasdieniuose darbuose ir pareigose. Vis dėlto pagarba išėjusiems žmonėms – tai..
GYVENKIME • sveikai • spalvotai • patogiai • skaniai • draugiškai • stipriai • etiškai • linksmai • pokštaujant • grybaujant • keliaujant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu!
DRAUGAI • unija.lt •
Paskelbta: 2026-09-16
Paskelbta: 2026-10-04
Kelnių klostės - legenda, istorinė kilmė.. ... Kelnių klostės - tai audinio sulankstymai, suformuoti siuvant ar dėvint. Jos gali būti praktiškos, suteikiančios daugiau vietos judėjimui, arba estetinės - pabrėžiančios drabužio linijas, suteikiančios elegancijos ir struktūros. Klostės tarsi mažos..
Mūsų m i s i j a paprasta, tiesiog nepasimesti interneto platybėse..
O jei domina ltvirtove.lt istorija? skaitykite plačiau..
