VIENOS ŠEIMOS LIKIMAS (3) :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

Sielai » Eilėraščiai » Šios dienos eilėraštis » Patinkantys eilėraščiai » Atsitiktinis eilėraštis » Eilėraščių temos » Metai » Autoriai » Top10 » Palik PĖDSAKĄ

VIENOS ŠEIMOS LIKIMAS (3)
Eilėraščiai apie likimą | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

VAIKŲ DŽIAUGSMAS
Trečias žodis

Kokie šiandien mes laimingi, kas apsakyt gali -
Iš kelionės jau sulaukėm brangųjį tėvelį.
Jau sulaukėm šito tikslo, kurio troško širdys.
Balsas mylimo tėvelio ausyse jau girdis.

Šiandien lygiai jau suėjo septyneri metai,
Kaip žiaurus likimas mėtė po pasaulį platų.
Kaip žiauriai tada atskyrė brangųjį tėvelį,
Nuskriausti našlaičiais liko globoje senelio.

Motinėlė viena liko vargti tą vargelį,
O tėvuką toli vežė į Sibiro šalį.
Ir mums skirta buvo ,,laimė“ Sibiran keliauti,
Ir sugrįžtančio tėvelio Sibire sulaukti.

Ir tėvelio širdis verkė, palikdama šeimą,
Kai žiaurus likimas lėmė areštą, kalėjimą.
Visų akys ašarotos, širdys liūdnos liko,
Kai žiaurusis ištrėmimas ir vaikus ištiko.

Už tėvynės tikrą meilę ir tikybą savo,
Jau ne vienas mūs tautietis šitą dalią gavo.
Ir gerasis Dievulėlis visa tai regėjo,
Begaline savo meile mūsų pagailėjo.

Dėl vaikučių gal visuomet stebuklas nutinka:
Išblaškytą mūsų šeimą vėl draugėn surinko.
Ir vėl leido šeimynėlei džiaugsmą pamatyti,
Nenorėjo šeimos laimės žiedo nuraškyti.

Ir dalintis ne vien laime - vargais iškentėtais,
Akis kelti į dausas, aukštį tą žvaigždėtą,
Nes gerasis Dievulėlis niekad neapleidžia,
Jei ir truputį pabaudžia, vėl viską atleidžia.

Kaipo Dievas viską mato, ir visų likimus,
Duoda vėl nušvisti laimei varge ištrėmimo.
Nebebūtume galėję nešti tą vargelį,
Jei nebūtume sulaukę mylimą tėvelį.

Štai senatvė jau prispaudė seną mūs senelį,
Kurs globojo ir uždirbo duonos mums kąsnelį.
Ir brangioji motinėlė nuo vargų nusilpo.
Rūpestingai mus globojant, sveikata sumenko.

Ir tikrai gerasis Dievas mūsų pagailėjo.
Nepaliko taip siūbuoti, kaip nendrėms ant vėjo.
Nepaliko be globos mus vargti šį vargelį,
Nes grąžino iš kalėjimo brangųjį tėvelį,

Kad mūs šeimą atgaivintų, neštų mums paguodos,
Kad gerais mus išaugintų, dienos nebūt juodos,
Kad užaugę tikrai būtum mes gerais žmonėmis,
Kad ir Dievui, ir tėvynei žydėtum gėlėmis.

* * *

Kad tikrai geri užaugtum, tegu Dievas duoda,
Kad tėveliams į senatvę būtume paguoda.

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]