Lietuvai... :: Rašo internautai

Sielai » Eilėraščiai » Patinkantys eilėraščiai » Atsitiktinis eilėraštis » Eilėraščių temos » Metai » Autoriai » Top10 » Palik PĖDSAKĄ

Lietuvai...
Eilėraščiai apie Lietuvą | Eilėraščiai apie Tėvynę | 2019 | Autorius: Rašo internautai | Daugiau autoriaus eilėraščių

O Lietuva,tėviške mano gimtoji,
Nuo Baltijos jūros lyg Aukštojo kalno,
Didingai esi man grąži,Tu,mieloji,
Didybe ir grožiu esi jau nuo seno.

Čia protėviai mūsų nuo seno jau gynė
Tą gimtąją šalį nuo priešų piktų,
Kurie inirtingai visad mus puolė,
Norėdami,kad čia nieko neliktų pas mus ištiesų.

Ir menas senose legendose karžygių žygiai,
Pralietas jų kraujas nedingo veltui,
Tėvynę,tą Lietuvą,savąją gynę tikrai,
Sudėjo ant aukuro Laisvės daugybę aukų.

Nuo Kuršlando pusės pasukę kryžiuočiai,
Norėjo sugriaut,sudegint viską lyg pamatų,
Tačiau,nežinojo bijaurybės šitie varnai,
Kad tėviškę gynė daug vyrų narsių.

Daugybė poemų grąžių yra parašyta,
Apie mus protėvių tuos žygius garsius,
Daugybė dainų yra mus dainių sudėta,
Apie karžygius-tėviškės vyrus garsius.

O Lietuva,tėviške,mano gimtoji,
Nuo Baltijos jūros lyg Aukštojo kalno,
Didingai esi man grąži,Tu,mieloji,
Stiprybe ir grožiu esi jau nuo seno.

Birutę Kęstutis senoj Palangoj susitiko,
Ir Vytautas Didis čia vedė į kovą karius.
Kiek daug tų piliakalnių žemėje supilta,
Kurie primena mums tuos laikus.

Likimai kiti mus visus pasitiko,
Ir keitėsi mainėsi žemės,žmonijos veidai,
Lietuvis kaip buvo,taip Lietuviu liko,
Nors amžių jau amžiai prabėgo seniai.

O protėviai mūsų didingi šaunuoliai,
Įkvėpkit mums meilės,stiprybės,tiesos.
Te miega kapuose tie mūsų senoliai,
Ir patalas žemės te šildo vis juos.

O Lietuva,tėviške,mano gimtoji,
Nuo Baltijos jūros lyg Aukštojo kalno,
Didingai esi man grąži,Tu,mieloji,
Stiprybe ir grožiu esi jau nuo seno.

Berželiai žali pievose tolumoje sau ošia,
Bei žydras toks tėviškės mano dangus.
Pralėkdamos gervės danguje sparnais sumosuoja,
Ir džiaugiasi grožiu Tėvynės laimingas žmogus.

Čia šlama uosiai,didingos eglės stovi,
Ir moja baltos obelys mums šakomis.
Kažko žmogau,tu,vis geidi ir geidi,
Gal nori pagriebti,tu,laimę su rankomis?

Čia tėviškėlė,Lietuva mano,gimtine mylima,
Čia aš gimiau,užaugau-čia ir liksiu,
Kol plaks širdis krūtinėje...mana,
Juk nieko daugiau pasauly grąžesnio nesurąsiu.

O Lietuva,tėvyne mūsų,brangi mus lietuvių visų,
Nuo prabočių laikų,nuo dabarties lyg ateities,
Laiminga ir Laisva,Tu,būk per amžius,
Bei veski mus visus tos ateities keliais.

O tėviške mano,Tu Lietuva,miela,
Grąžį pasipuošūs gėlynais savaisiais grąžiais,
Ir virpina sielas daina ta lietuviška,
Kai skamba gimtosios manosios tėvynės laukais.

O Lietuva,tėviške,mano gimtoji,
Nuo Baltijos jūros lyg Aukštojo kalno,
Didingai esi man grąži,Tu,mieloji,
Stiprybe ir grožiu esi jau nuo seno.

Sužaliuos mūs Dubysos nuostabūs krantai,
Nemunėliuos pavasary anksti plauks ledai,
O kažkur ežeruos pražydės lelijos baltai,
Taip,tave tėviškėle pamilau tikrai.

O Lietuva,tėviške,mano gimtoj,
Nuo Baltijos jūros lyg Aukštojo kalno,
Didingai esi man grąži,Tu,mieloji,
Stiprybe ir grožiu esi jau nuo seno.

Eilėraštis parašytas 2019 metų Liepos mėnesį Kaunas
[Autorius: Robespjeras Antiguetis]

[Perkelta: Iš svetainės "Meilės svajos"]