Metai - vasaros darbai (5) :: Kristijonas Donelaitis | Eilėraščių skrynelė

Metai - vasaros darbai (5) :: Kristijonas Donelaitis

Sielai » Eilėraščiai » Šios dienos eilėraštis » Patinkantys eilėraščiai » Atsitiktinis eilėraštis » Eilėraščių temos » Metai » Autoriai » Top10 » Palik PĖDSAKĄ

Metai - vasaros darbai (5)
Eilėraščiai apie gamtą | Autorius: Kristijonas Donelaitis | Daugiau autoriaus eilėraščių

<<<< 4 dalis | 5 dalis

Ale dabok, brolau! aš tau daugiaus pasakysiu.
Tu su manim žinai, kaip būrą baudžiava baudžia,
Ir kaip biedžius toks, kasdien kantriai pasilenkęs,
Po baisioms vargų naštoms vos gal atsidvėsti.
Ak, kas gal visokias mūsų bėdas surokuoti!
Vasara, juk žinai, kasmets tikt vos pasirodo,
Štai kiekviens žioplys jau būrą pradeda stumdyt.
Kaspars, ant galvos iškėlęs skiauturę riebią,
Kaip gaidys vištas guiniodams, gandina žmones;
Ale jo tarnas Diksas dar baisiaus pasipurtin,
Kad jis, kardpalaikį nei pons prie šalies prikabinęs,
Tarp baudžiauninkų mudraudams rėkti pagauna;
Nės jis vis kytriaus už poną nor padaryti
Ir aukščiaus už jį, tikt mislyk, veržiasi sėstis.
Ar tai švankus darbs, ar reik taip viešpatį niekint?
O kad bloznas toks savo ponui taip išsišiepia,
Ar dyvai, kad būrą jis jau visą suėda?

Juk žinai, brolau, koktu, kad svilina saulė
Ir kad, prakaitui srovėms per nugarą teškant,
Jau ir blogs skilvys dėl pietų pradeda skųstis;
Rods ir jam perlenkio reik kasdien pasitiešyt.
Ale kuomi gal biednas būrs savo vėdarą linksmint,
Kad jam plutos tikt ir kėžas vos pasiliko.
Taip vargingai jis, savo sausą truputį kramtęs
Ir ištroškęs, jau malkelio gert užsigeidžia.
O ką gers, kad skinkio jam nei viens nepasiūlo?
Taip jis iš bėdos, pas klaną kokį nušokęs,
Ištisas ir didei dūsaudams vandenį laka,
Kur vabalai visoki su varlėms šokinėja;
O štai Diksas su lazda dar muša nabagą.

Ak, pon amtsrot, ak! dėl ko mums numirei pernai?
Ak, su tavim jau ir linksmybės mūsų prapuolė!
Ak tėtuti! tavęs kasdien kiekviens paminėdams
Ir dūsaudams, taip nesvietiškai nusiverkia,
Kad ir akys jau keliems išpūti pradėjo;
O kiti dėl to, veik proto viso netekę,
Baudžiavą, kaip jiems reik, atlikt jau nedera biedžiai.
Rods ir tu, baudžiauninkus į baudžiavą guidams,
Ne tingėt, bet dirbt liepei, kaip puolasi būrams:
Nėsa karališkas provas ir visą rabatą
Kožnas tur, kaip tarnui reik, viernai pasisavint.
Ale nesvietiškai būrus įžeist negalėjai.
Ak! kieksyk tu verkdams mūsų bėdas pažiūrėjai;
Ir, kad Diksas mus per daug užnikdavo dovyt,
Tu kaip tėvs meilings užstot mokėdavai žmones.
Ypačiai kad javelius nuvalyt prisiartino čėsas,
Ir laukų darbai mus į laukus suvadino,
Štai tavo rūpesčiu tuojaus išbusdavo kožnas;
Taip kad kartais per naktis miegot negalėjai
Ir daugsyk sapnuodams mūsų bėdų paminėjai.
Taip besirūpindams visokio gėrimo grečno,
Puspyvės ir skinkio daug liepei padaryti;
Ir, kad mes apalpę bei vaitodami dirbom,
Tuo tavo tarnas mus gaivint atveždavo bačką.
Ak pon amtsrot miels! dėl ko mums numirei pernai?

Toliau skaityti >>>>