DVIDEŠIMTPENKMETIS
Eilėraščiai apie gyvenimą | 1965 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių
Lyg trisdešimt šaltis spaudžia ir liūdni paukšteliai snaudžia.
Ant takelio nei paukštelio, nes jau pusnių ligi valiai.
Šiandien šešto jau vasario.
Ta diena - viena tik metuos, atminimo sukas ratuos.
Apsižvalgius pagalvojau, mintyse prie taško stojau.
Sukaktis šiandien didžioji.
Dvidešimt penki jau metai vėjo blaškomi verpetai,
Praeitin giliausion rieda. Taip galvoju atsisėdus,
Kaip sumainėm aukso žiedus.
Dvidešimt penki meteliai, kaip šituose jau nameliuos.
Daug, vai daug viltis žadėjo, daug vandens jau pratekėjo,
Daug audrų nunešė vėjai.
Greit praskriejo tie meteliai, beplasnodami pro šalį.
Su vargais širdis kovojo, svetimoj šaly plaviojau,
Raukšlės veidus išvagojo.
Jei į galvą tai suimtum, rodos, niekad nenurimtum.
Kalėjimas ne naujiena, šeimos blaškymas po vieną.
Ūkanotos slinko dienos.
Iš pradžių, šeima didžiulė, o vėliau nelaimės gulė.
Ir sveikatą po lašelį vargas nunešė į šalį.
Ji sugrįžt jau nebegali.
Dvidešimt penki jau metai - jie praėjo, rods, bematant.
Sukaktis jųjų šiandieną - nebėra sūnaus jau vieno.
Du gyvi, tvirti, kaip plienas.
Po kariuomenei vyresnis, dar kariuomenėj jaunesnis.
Man galva daugiau paseno, o širdis taip pergyvena,
Kodėl toli išgabeno?
Jei duos Dievas ramų laiką, gal sulauksiu savo vaiką.
Nesutelpa mintys rėmuos, dar tik vargo penktas mėnuo.
Taip galvoju pasirėmus.
Vyras žilas, kiek praplikęs, nuo kulkos vos gyvas likęs.
Nors nežymiai, laimė klesti, begyvenant visko esti.
Galim antrą kartą vesti.
Nežinia, kiek dar gyvensim, ar jau greit, ar dar pasensim.
Sidabrinių laime plauksim, o auksinių nors ir lauksim,
Aš manau, nebesulauksim.
Ir iš kur jėgas besemti, kas gi gali taip gyventi?
Truputėlį nebefaina, kai prie galo metai eina.
Nelaukta viešnia ateina.
Daug labai šitieji metai pakenkė mano sveikatai.
Ir pati turėjau rengtis, numyniotas kožnas slenkstis.
Dar visiems turėjau lenktis.
Šiandien aš jau šeimininkė, nieks neklausia, ar ką minkiau.
Ką jau dirbu, nieks netaiso, ar ką virsiu, ar ką kaisiu.
Šiandien pilną turiu teisę.
Ką rytoj likimas žada, gal paliksim, kaip suradom?
Jei po metų nepalūšiu, Lapetinskui nepakliūsiu,
Anyta - močiutė būsiu.
Jei gyvensim ir sulauksim, tai senelių vardą gausim.
Jauna karta jei bėgiotų, tada meilė neribota
Židiny šeimos liepsnotų.
Taip galvoju pasirėmus, o vaizdai netelpa rėmuos.
Daugel metų jau praėjo, mintys sukasi su vėju.
Sukaktis štai jau atėjo.
[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]
Kitas atsitiktinis eilėraštis
... Tu esi kaip saulė, Danguje šviesi. Aš tave mylėsiu, Kad ir kur esi.....
•
Sielai »
EILĖRAŠČIAI
Pasirodo teisės aktai šito nereglamentuoja, tačiau visada galioja sąžinės ir moralės reglamentai, tomis dienomis laikytis rimties. Vyriausybė negali reglamentuoti, kaip turi elgtis..
•
Įdomybės »
AR ŽINAI
... Namo statybos yra džiaugsmingas savo rezultatais, tačiau iššūkių nestokojantis procesas. Dalis tų iššūkių iškyla dar gerokai prieš statybų pradžią, o sėkmingai juos išsprendus ženkliai palengvinsi..
•
Aktualijos »
VERTA žinoti
... tiesiog gražūs paveiksliukai su originaliais užrašais arba be jų, gimtadienio proga..
•
Draugams »
E-ATVIRUKAI
... Krovinių gabenimas traukiniais yra vienas efektyviausių ir patikimiausių būdų transportuoti prekes. Ðis transportavimo būdas itin vertinamas dėl savo ekonomiškumo, saugumo ir ekologiškumo. Traukin..
•
Aktualijos »
VERTA žinoti
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!
[0] 
[0]
... sakoma akys - žmogaus atspindys, tad, atspėk kas slepiasi? ....