Gyvenimo faktai: Brunonas Bagužas

Įdomybės » Biografijos » Atsitiktinė biografija

Autorius: Julius Kanarskas

Brunonas (Brunas) Bagužas (1920 m. rugpjūčio 31 d. Šarnelės k., Alsėdžių vls., Telšių aps. – 2008 m. rugsėjo 9 d. Salantuose, Kretingos r. sav.) – Lietuvos katalikų bažnyčios kunigas, politinis kalinys, tremtinys, disidentas.
== Biografija ==
Nuo 1927 m. mokėsi Žemaičių Kalvarijos pradžios mokykloje. 1930 m. įstojo į Marijampolės marijonų gimnaziją. 1932–1939 m. baigė Telšių vyskupo M. Valančiaus gimnaziją. 1939–1944 m. studijavo Telšių (1940–1941 m. – Kauno) kunigų seminarijoje. 1944 m. spalio mėn. evakavosi į Vokietiją, Rytų Prūsijoje dirbo priverstinius darbus. 1945 m. ekstradicijos būdu atsidūrė sovietų karo belaisvių filtraciniame lageryje Gardine, iš kur buvo nugabentas į Serovo r., Sverdlovsko sr., Rusijos TFSR, dirbo miško darbininku, kasė pylimus. 1946 m. lapkričio mėn. sugrįžo į Lietuvą, dirbo diakonu Telšių katedroje, ruošėsi baigiamiesiems kunigystės šventimams, kuriuos priėmė 1947 m. vasario 2 d. iš vienintelio Lietuvoje likusio Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko. Dirbo Sedos parapijos ir Telšių katedros vikaru. 1949 m. liepos 30 d. areštuotas, kalintas MGB Telšių apskrities poskyrio kalėjime, apkaltintas antisovietine agitacija, perkeltas į MGB vidaus kalėjimą Lukiškėse (Vilnius). 1950 m. vasario 25 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų lagerio. Kalintas Maskvos (Butyrkų), Gorkio kalėjimuose. 1950 m. liepos 1 d. perkeltas į Viatlago lagerį, vėliau kalintas Kaisko r., Kirovo sr. Paleistas 1956 m. liepos 30 d. Į Lietuvą grįžo 1956 m. rugsėjo 13 d. Kunigavo Telšių vyskupijoje: 1956–1957 m. dirbo Pagėgių ir Rukų parapijų vikaru, 1957–1960 m. – Renavo, 1960–1961 m. – Vaičaičių, 1961–1965 m. – Janapolės, 1965–1970 m. – Pagramančio, 1970–1973 m. – Stalgėnų parapijos klebonu. 1973–1974 m. buvo Salantų bažnyčios altarista, 1974–1977 m. – Alsėdžių, 1977–1980 m. – Žvingių, 1980–1986 m. – Pagėgių ir Rukų, 1986–1988 m. – Salantų parapijos klebonas, o nuo 1988 m. birželio 3 d. – Salantų bažnyčios altarista. 1990 m. birželio 12 d. paskirtas Kalnalio parapijos klebonu, dėstė Kretingos Šv. Antano religijos studijų institute prie Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto. Nuo 1996 m. birželio 15 d. – Salantų bažnyčios altarista, aptarnavo Notėnų bažnyčią ir Gaidžio koplyčią. Parašė atsiminimus „Lietuvos piliečio kelias“ (2 dalys; 2003 m.), paruošė represuotų kunigų nekrologus ir pamokslus „Mes liudijame Kristų“ (2003 m.) bei savo pamokslus „Tavasis žodis yra žibintas mano kojoms ir takui šviesa“ (2 dalys; 2003 m.), istorinę apžvalgą „Alsėdžių parapijos 500 metų istoriniai bruožai (1976–2004 m.). Rankraščius perdavė Varnių Žemaičių vyskupystės muziejui, kuris rankraštį „Lietuvos piliečio kelias“ 2006 m. išleido atskira knyga. Knygos II dalyje „Mes liudijame Kristų" pateikiamos sovietų valdžios represuotų 34 Telšių vyskupijos dvasininkų biografijos (Knygos priede skelbiamas SSRS valdžios represuotų Telšių vyskupijos dvasininkų žinynas, kurį rengė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas Gintaras Šidlauskas). Palaidotas Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje.

Tekstas automatiškai nuskaitytas iš Vikipedijos puslapio, todėl gali pasitaikyti klaidų. Plačiau apie asmenybę - lietuviškoje Vikipedijoje.