Sielai » Maldos namai » Bažnyčios » Dzūkija » Alytaus rajono savivaldybė
Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia © vietoves.ltTai bažnyčia stovinti Pivašiūnų kaime, 9 km į pietryčius nuo Butrimonių. Bažnyčia garsėja Dievo Motinos paveikslu. Pivašiūnų žemes dvarininkas Jonas Klockis 1639 m. padovanojo Senųjų Trakų benediktinų abatijai. Vienuoliai 1648 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji stovėjo dabartinės koplyčios vietoje.
Bažnyčia kelis kartus degė. 1799 m. inventoriuje nurodyta sena, paramstyta bažnyčia. Joje buvo Dievo Motinos paveikslas ir 5 altoriai. 1825 m. bažnyčia sudegė. Tais pačiais metais Trakų dominikono Celestino Sarakos rūpesčiu ant kalvos pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. XIX a. antrojoje pusėje į Pivašiūnus buvo skiriami lietuviškai nemokantys kunigai. Pamokslai lietuviškai pradėti sakyti apie 1891 m., tačiau atkėlus lenką kunigą, vėl panaikinti.
1911–1918 m. Pivašiūnuose klebonaujant Alfonsui Petruliui (Nepriklausomybės akto signataras) pamaldos vyko lietuvių kalba, užtat jis buvo skundžiamas dvasinei vyresnybei, šmeižiamas lenkų spaudoje. 1913 m. įsteigtas „Ryto“ draugijos skyrius. 1935 m. bažnyčia atnaujinta. Pivašiūnuose ilgai klebonavo Antanas Deksnys (1867–1949).
Po Antrojo pasaulinio karo klebonų Jono Kaušylos ir Jono Žemaičio rūpesčiu bažnyčia atnaujinta. Klebonas J. Kaušyla 1946 m. buvo suimtas ir ištremtas. Į Lietuvą grįžo 1955 m. 2010 m. naktį į rugpjūčio 8 dieną, savaitę prieš Žolinės atlaidus, didelio viesulo metu smarkiai nukentėjo bažnyčios šventorius, nukrito daug medžių. Pati bažnyčia nenukentėjo.
Bažnyčia klasicistinė, lotyniško kryžiaus plano, su 4 mūrinių kolonų portiku, trikampiu frontonu. Vidus 3 navų. Didžiajame altoriuje yra stebuklingu laikomas tapytas Dievo Motinos paveikslas su sidabriniais apkalais (1943 m. restauruotas; 1988 m. vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotu vainiku, gavo Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos titulą). Spėjama, kad jis galėjęs būti atvežtas iš Turkijos ir buvęs jau pirmojoje kaimo bažnyčioje 1648 m. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su klasicistiniais triumfo arkos formos vartais. Prie bažnyčios stovi medinė varpinė, slėnyje - medinė koplyčia.
Vyskupija: Kaišiadorių vyskupija.
Dekanatas: Alytaus dekanatas.
Regionas: Dzūkija. Maldos namai Dzūkijoje
Savivaldybė: Alytaus rajono savivaldybė. Maldos namai savivaldybėje
Vietovė: Pivašiūnai [2]
Adresas: Pivašiūnai, LT-64482 Alytaus r.
Tel: (315) 29 344, faks. (315) 29 3
Kaip nuvykti? Waze,
Google Maps
Bažnyčią supa Pivašiūnų kaimo kapinės.
Nuotraukų galerija - bažnyčios nuotraukose
... Prieš kalėdas, dažną kamuojantis klausimas... kaip papuošti namus ar kambarį, kaip pasidaryti kažkokią kalėdinę dekoraciją ir pan....
... Įmonės vis dažniau ieško sprendimų, padedančių sumažinti sąnaudas, taupyti laiką ir efektyviau organizuoti kasdienius veiklos procesus. Vienas iš būdų tai padaryti – pasirinkti automobilių veiklos..
... Manyčiau visiems norisi kad.. būtų kuo natūraliau ir sveikiau, tad.. šių metų velykiniai kiaušinių marginimo atradimai.. natūraliais dažais....
... tai gan jaunas mokslas. Tačiau, tam tikrų antropologijos užuomazgų galima rasti jau senovės Graikijoje, Herodoto, Hipokrato raštuose. Pats terminas manoma, atsirado IV a.pr. m.e, ir jį pirmasis pa..
... V. Aleknos asmeninis rekordas – 73,88 m. 2008 m. gegužės 20 d. Čekijoje vykusiose žymaus čekų disko metiko Ludviko Daneko memorialo varžybose..
... ar žinojote, kad ploniausias liemuo užfiksuotas tik 31,8 cm. Sakysit neįmanoma, pasirodo metus laiko nešiojant korsetus, tą pasiekt įmanoma..
GYVENKIME • sveikai • spalvotai • patogiai • skaniai • draugiškai • stipriai • etiškai • linksmai • pokštaujant • grybaujant • keliaujant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu!
Paskelbta: 2026-01-07
Paskelbta: 2026-01-06
Laiko žyma – tavo dokumentų teisinio galiojimo garantas.. ... Gyvename skaitmeniniame amžiuje, kai vis daugiau dokumentų perkeliame į elektroninę erdvę. Pasirašydami svarbias sutartis, įgaliojimus ar kitus teisinius dokumentus elektroniniu parašu, susidursit..
Mūsų m i s i j a paprasta, tiesiog nepasimesti interneto platybėse..
O jei domina ltvirtove.lt istorija? skaitykite plačiau..