Vestuvių tradicijos - vestuvinio torto tradicija

Įdomybės » Ar žinai? » Temos » Skaitiniai

Kokios vestuvės be vestuvinio pyrago - torto! Jis yra pagrindinis šventinio stalo papuošalas ir akcentas. Paprastai dedamas ant pagrindinio vestuvių puotos stalo ar ant desertinio stalo drauge su kitais saldumynais arba ant atskiro stalelio.Statant tortą ant atskiro stalelio, jį reikėtų uždengti balta ar kitos spalvos staltiese, dekoruoti gyvomis gėlėmis ar kaspinais.

Vestuvinio pyrago tradicija Europoje siekia tolimus Romos imperijos, o Lietuvoje - pagoniškuosius laikus. Per 2000 metų pasikeitė ritualinio kepinio išvaizda, paskirtis ir tradicijos. Ilgą laiką buvo kepami paprasti pyragai. Šiandieninis keliaaukštis vestuvinis tortas atsirado tik XIX a. Prancūzijoje. Jį konditeriai sukūrė įkvėpti viduramžių Anglijos vestuvių tradicijos. Tarp jaunavedžių būdavo sukraunamas saldumynų kalnelis virš kurio jie turėdavo pasibučiuoti. Jei jauniesiems pasisekdavo - tai būdavo ženklas, kad ateityje sulauks daug vaikų.

Daugelis žmonių vestuvių tortą įsivaizduoja būtinai baltą, tačiau balta spalva vestuvinėje konditerijoje įsigalėjo tik XIX a. Jai buvo priskirta simbolinė nekaltumo ir tyrumo reikšmė, todėl balta spalva geriausiai tiko pagrindiniam vestuvių saldumynui.

Balta spalva ne tik simbolizavo nuotakos tyrumą, bet ir turtinę šeimos padėtį.

Lietuvoje ilgą laiką buvo kepami tradiciniai vestuvių kepiniai: karvojus ir šakotis. Karvojus buvo kepamas laikantis specialių apeigų. O jo puošyba simbolizavo nuotakos skaistumą, linkėjo turtų, vaisingumo ir džiaugsmo. Vėlesniais laikais ant vestuvinio stalo atsirado ir šakotis.

Šakotis (bankuchenas) – tuščiaviduris šakotas kepinys, tradicinis lietuvių ir lenkų patiekalas, vienas dažniausių vestuvėms ruošiamų desertų. Į tešlą dedama labai daug kiaušinių (30-50 kiaušinių kilogramui miltų), tešla specialioje krosnyje varvinama ant besisukančio pagrindo. Šakotis yra vokiečių kulinarinio gaminio baumkucheno atmaina. Baumkuchenas kepamas panašiai, bet jo forma kitokia. Į šakočius panašius kepinius kepa dar šešiose šalyse: Japonijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Švedijoje, Vokietijoje.

Šiandien tradicinėse lietuvių vestuvėse ant stalo dedami ne vienas, o keli tortai: jaunosios, svočios (karvojus) ir kartais - pamergių. Bendrosios tortų madų tendencijos yra artimos pasaulinėms. Tačiau vertėtų išsaugoti ir lietuviškąjį karvojų. Pagal senuosius receptus šį saldumyną gali iškepti daugelis konditerijos cechų. Originalus kepinys ne tik papuoš šventinį stalą, bet ir suteiks jam originalumo.

Karvojus — tai vestuvių apeiginė duona, (žemaitijoje - svočios pyragas). Karvojus turi magišką galią. Jį kepant, praktikuojami įvairūs burtai. Į tešlą pilama degtinė, kad jaunavedžių gyvenimas būtų linksmas, ant duonkepės uždegamos penkios žvakės, kad gyvenimas būtų šviesus ir t. t. Ši tradicija siekia pagonybės laikus, kada dar buvo praktikuojamos vedybos perkant žmoną: susitarus jaunosios ir jaunojo giminėms dėl užmokesčio, jaunavedžių rankos buvo rišamos ant apeiginės duonos - karvojaus.

Vestuviniai tortai kaip ir mados keičiasi ir tampa vis įmantresni. Jei anksčiau jie būdavo būtinai balto kremo ir puošti cukrinėmis gėlėmis ar jaunosios ir jaunikio figūrėlėmis, tai dabar jie puošiami įmantriausiomis gyvų gėlių puokštėmis, marcipanu, įvairių spalvų šokoladu. Nors man asmeniškai, gražu tik pažiūrėt, niekada nenorėčiau torto puošto gyvomis gėlėmis...

Vestuvių tortas gali būti ne tik kelių aukštų (3-5), bet ir netradicinis - jumoristinis ar pagal tematiką ir spalvas atitinkantis šventinį stalą.

Iš ties šiandien vestuviniai tortai yra įspūdingi, patys įvairiausi, nei tortų išvaizda, nei dydis neribojamas. Svarbu, kad tilptų pro duris..