Tornadai Europoje – kaip jie susidaro, kur pasirodo ir ar pavojingi?

Įdomybės » Ar žinai? » Temos » Skaitiniai

Kas yra tornadas?

Tornadas – tai stiprus, siauras, greitai besisukantis oro stulpas, besitęsiantis nuo audros debesies iki žemės paviršiaus.
Jis gali sukelti didelę žalą, nors Europoje tornadai paprastai būna silpnesni ir trumpesni nei JAV.

Tornadas yra tarsi atmosferos „gręžtuvas“, kuris sukasi aplink savo ašį ir juda paviršiumi.

Tornadas mieste

Iliustracija sugeruota DI

Ar Europoje tikrai būna tornadų?

Taip - ir daugiau, nei daug kas mano.
Vidutiniškai Europoje užfiksuojama 300–500 tornadų per metus, tačiau dauguma jų yra silpni (F0–F1).

Tornadų „karštieji taškai“ Europoje:

• Vokietija
• Prancūzija
• Italija
• Lenkija
• Čekija
• Nyderlandai
• Ispanija
• Pietų Skandinavija

Lietuvoje tornadai retai pasiekia žemę, bet silpni sūkuriai (landspouts) pasirodo kasmet.

Kaip susidaro tornadas?

Tornadas atsiranda tik tada, kai atmosferoje susidaro labai specifinės sąlygos:

• 1. Stiprus vėjo poslinkis su aukščiu
Vėjas skirtinguose aukščiuose pučia skirtingomis kryptimis ir greičiais.

• 2. Galingas vertikalus oro kilimas (updraft)
Šiltas ir drėgnas oras kyla aukštyn.

• 3. Sukūrinis branduolys audros viduje (mesociklonas)
Tai supercelės „širdis“.

• 4. Audros struktūros pasvirimas
Leidžia sūkuriui nusileisti žemyn.

Kai šie procesai susijungia – susiformuoja tornadas.

Tornadų tipai Europoje

• Supercelinis tornadas - susidaro supercelėje, gali būti stiprus. Retas, bet pavojingas.
• Landspout - susidaro be supercelės, silpnas. Dažnas.
• Waterspout - tornadas virš vandens. Labai dažnas Viduržemio jūroje.
• Gustnado - susijęs su škvalu, trumpas. Vidutinis.

Tornadų stiprumo skalė (Fujita)

• F0 - Vėjo greitis 60–120 km/h, žala silpna.
• F1 - Vėjo greitis 120–180 km/h, žala vidutinė.
• F2 - Vėjo greitis 180–250 km/h, žala didelė.
• F3 - Vėjo greitis 250–330 km/h, žala didelė.
• F4–F5 - Vėjo greitis 330–500+ km/h, žala katastrofiška.

Europoje dažniausiai pasitaiko F0–F1, rečiau – F2. F3–F5 yra labai reti, bet istorijoje užfiksuoti.

Istoriniai tornadai Europoje

• Italija, 1970 m. – F5 tornadas netoli Venecijos.
• Vokietija, 2005 m. – F3 tornadas Švėbine.
• Čekija, 2021 m. – F4 tornadas Moravijoje, sukėlęs didelę žalą.
• Prancūzija, 1999 m. – F3 tornadas Montereau.

Tai rodo, kad Europa nėra apsaugota nuo stiprių tornadų.

Ar tornadai Europoje dažnėja?

Mokslininkai pastebi:

• daugiau supercelių,
• daugiau intensyvių vasaros audrų,
• daugiau škvalų,
• daugiau konvekcinės energijos atmosferoje.

Tai nereiškia, kad tornadai taps „amerikietiški“, bet ekstremalūs reiškiniai gali dažnėti.

Kaip apsisaugoti nuo tornadų?

• Stebėti audrų įspėjimus.
• Vengti atvirų erdvių.
• Slėptis viduje, toliau nuo langų.
• Nevažiuoti keliu, jei matomas sūkurys.
• Neiti prie medžių ir vandens telkinių.
• Turėti atsargų rinkinį ekstremalioms situacijoms.