Konservavimas - pirmiausia atsirado kaip galimybė išsaugoti maistą kuo ilgesniam laikui. Žmones anksčiau ne taip lengvai pelnydavosi maisto, todėl bet kokį perteklių reikėjo išsaugoti vėlesniam laikui, kuomet bus stygius.Konservavimas - labai svarbus veiksnys žmonijos istorijoje, nes atsirado galimybė išsaugoti greitai gendančius produktus ilgesnį laiką, vežti juos tolimesniais atstumais, šio proceso plėtrą paskatino Napoleonas Bonapartas, paskelbęs, kad apdovanos žmogų, sugalvojusį, kaip aprūpinti jo armiją maistu.
Konservų dėžutė Vienas prancūzų konditeris Nikola Fransua Apertas pastebėjo, kad pakaitinus sandariai uždarytą stiklinį indą su maistu, pastarasis jame išsilaiko nesugedęs kur kas ilgiau nei įprasta. Jis eksperimentavo net 15 metų ir 1809-aisiais pelnė Napoleono žadėtą apdovanojimą. Jo 1810 m. išleista knyga apie konservavimo metodus nepaprastai išpopuliarėjo.
N. F. Appert’as užpatentavo savo išradimą, nors jis, beje, turėjo ir trūkumą - stikliniai indai sunkūs, todėl juos buvo sudėtinga gabenti į frontą. Po metų Anglijoje ūkininkas Pierre’as Durand’as ėmė naudoti nedūžtančias alavines dėžutes, nes buvo tinkamesnė konservuotiems produktams negu stiklinė tara - buvo neduži ir daug lengvesnė.
Kaip teigia istorikai, pirmieji konservai maisto pramonėje pasirodė apie 1800 m., o 1856-1871 m. Lui Pasteras išrado pasterizaciją.
Šis būdas paplito, o dėžutės vėliau pradėtos gaminti iš plieno ir skardos.
Vėliau konservavimas tobulėjo ir žmonės pradėjo lenktyniauti ne gebėjimu išlaikyti tam tikras gėrybes kuo ilgiau, bet stengėsi daržovėms ir vaisiams suteikti ypatingo skonio, kuris stebintų valgytojus.
Tad, nustebink namiškius ir TU!.. žinoma ne konservais metalinėse dėžutėse, bet skaniais marinuotais, konservuotais patiekalais žiemai :))
© Laima