» Velykinių margučių spalvos simbolika!

 Jūs esate » Pradžia » Šventėms »» Velykos

Margučių dažymo paprotys susijęs su pavasario švenčių apeigomis. Kiaušiniai buvo marginami Velykoms, Atvelykiui ir Jurginėms. Tautosaka byloja apie kiaušiniui teikiamą magišką galią.

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio tautų, margučiai buvo gamtos pabudimo, gyvybės, derlingumo simboliai, o krikščionybės laikais – Kristaus prisikėlimo, žmogaus dvasinio atgimimo simboliai. Persai prieš Naujuosius metus margindavo kiaušinius, kurie simbolizuodavo Naujųjų metų gimimą. Egipte kiaušinis vaidino svarbų vaidmenį derliaus dievų Izidės ir Ozirio apeigose. Ir mūsų krašte margučiai buvo žinomi gerokai prieš krikščionybės įvedimą. Apie tai byloja surasti kauliniai, akmeniniai ir moliniai kiaušiniai. XIII a. Gedimino pilies sluoksnyje aptiktas akmeninis margutis ir molinio margučio šukių. Velykinius kiaušinius savo dedikacijoje Ragainės viršininkui Perbentui mini M. Mažvydas. Ir S. Daukanto raštuose minimi margučiai.

Iki XX a. pr. kiaušiniai buvo dažomi daugiausia augaliniais dažais – svogūnų lukštais, beržų lapais, šieno pakratais, ąžuolo ar juodalksnio žievėmis. Naudojami įvairiausi žolynai, uogos, medžių žievė. Šiais dažikliais išgaudami rusvi, žalsvi, gelsvi atspalviai. XX a. paplito ir sintetiniai anilino dažai. Jie ryškių, kontrastingų spalvų.

Dažniausios spalvos – įvairaus intensyvumo raudona, žalia, mėlyna, violetinė, ruda, juoda. Dažoma ir viena kuria nors spalva, toks kiaušinis paprastai vadinamas dažytiniu. Juoda spalva dažniausia – pagrindas. Vieni margučiai yra ryškių spalvų ir paprastų raštų, kuriuose dominuoja spalvos. Kituose spalvingumui teikiama antraeilė reikšmė, tuomet dominuoja raštai – vis sudėtingesni ir turtingesni.

Beje, kiaušinių spalvos irgi turi savo reikšmę: mėlyna simbolizuoja dangų; žalia – pavasarį, augmeniją, javų daigus; geltona – derlių, subrendusius javus; raudona – gyvybę, šilumą; juoda – žemę.

Marginami dvejopai: išskutinėjant raštus adata, skustuvu arba peiliuku viena spalva dažytų kiaušinių paviršiuose ir išrašant raštus ant kiaušinio karštu vašku, naudojant pagaliuką arba smeigtuką.

Nudažyti, dažuose išvirti kiaušiniai išskutinėjami peiliuku įvairiais raštais. Puošiant margutį skutinėjimo būdu, raštas dažniausiai smulkus, ažūrinis, linijos – grafiškos, kampuotos. Kartais tie raštai išplėtojami ir tampa puikiu grafišku marginiu, tiesiog grafikos kūriniu.

Raštas dengiamas vašku, paskui kiaušinis nudažomas. Norint gauti įvairiaspalvį raštą, paviršius keletą kartų dengiamas vašku ir dedamas į dažus, pradedant šviesiausia ir baigiant tamsiausia spalva. Marginant vašku vyrauja geometrinis ornamentas. Raštai sudaromi iš taškų ir į vieną galą plonėjančių brūkšnelių, primenančių pailgą lašą. Iš šių dviejų elementų dėliojami įvairiausi raštai. Raštai į kompozicijas jungiami taškais ir vingeliais.

Raštai sudaromi iš buvusių tolimoje praeityje prasmingų geometrinių ženklų ir simbolių. Įvairiausių ženklų margučiuose vartojama daug. Tai saulutės, kryžiukai, spiralės, žalčiukai, žiedeliai, dantukai, eglutės, paukščio pėdelės, rūtelės ir kt. Darniai komponuojami taškeliai, brūkšneliai, lankeliai, vingeliai, trikampėliai, rombeliai, kryželiai sukuria dangaus šviesulių įvaizdžius – nesuskaičiuojamas saulučių ir žvaigždučių variacijas. Saulučių skutinėjimas ant kiaušinių - tai viltis, kad metai bus saulėti, žvaigždučių skutinėjimas - laukams netrūks šviesos nei dieną, nei naktį, žalčiukų skutinėjimas - pavasarį pabus gyvybė.

Labai dažna marginimo technika – batika, tam didelių įgūdžių nereikia. Imama svogūnų lukštų, žemuogių lapelių, kaspinėlių ir pan. Jais apdėliotas kiaušinis suvyniojamas į skudurėlį, apvyniojamas siūlais ir verdamas dažuose.

Galima kiaušinius dažyti ir burokėliuose. Išvirtus burokėlius nulupkite ir sutarkuokite stambia tarka, užpilkite vandeniu ir trupučiu acto. Palikite per naktį. Iš ryto tą mirkalą užvirinkite ir jame dažykite kiaušinius.

Naujausi, liaudiškų tradicijų neturintys margučių puošimo būdai – spalvinimas specialiais, labai intensyvių tonų lakais, lipdukų klijavimas.

Margučiais ne tik puošiamas švenčių stalas, jie dovanojami svečiams ir artimiesiems, dažniausiai vaikams. Margučiais keičiamasi, jie daužiami, ritinėjami. Su kitomis dovanomis juos renka lalauninkai. Populiarūs daužimo ir ridenimo žaidimai.

Taigi prisiminkime senąsias tradicijas, pasidžiaukime pavasariu, gamtos ir dvasios atgimimu ir marginkime margučius pačiais senaisiais raštais, kad jie džiugintų mūsų širdis.
Velykiniai margučiai

  Natūralūs (augaliniai) kiaušinių dažai
  Margučių raštų galerija - idėjos kaip marginti

Dabar Lietuvoje!

2018-09-19 00:44:39


• 2018 Rugsėjo 19 d. Trečiadienis.

• Geltonojo Žemės ŠUNS metai
(iki 2019-02-04)

• Pasveikink varduvininkus: Arnulfas , Girvina , Girvinas , Girvinė , Januaras , Januarija , Januarijus , Janys , Prienys , Vilė , Vilhelmina , Vytė , Žvelgaitis , Žvelgas , Žvelgutis ,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

Faktai apie duoną..... teigiama, kad duona Egipte atsirado per atsitiktinumą. Prieš beveik 8 tūkstančius metų vienas senovės egiptietis esą netyčia paliko miltų ir vandens mišinį šiltoje krosnyje. Ryte jis aptiko minkšt...

Gražūs žodžiai mamai..... Už viską Tau dėkojam, Mama, Tu mūsų laimė, džiaugsmas ir viltis. Kai tu drauge, mums visad būna gera, Ir niekad nebaisi jokia lemtis....

Vaikiški eilėraščiai..... Tai džiaugiasi pienės, Tai žiūri broliukai, Oi mirga, oi žaidžia, Gelsvi spinduliukai......

Siūlome paskaityti

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, klaidų, ar norėtute pasidalinti mintimis apie šventes - brūkštelkit mums :))

Menas iš sėklų ir riešutų..... Įdomusis menas, kur susikerta piešinys ir riešutai, bei saulėgražos...
Sakmė apie Edipą..... kadaise senovės Egipto miestą Tėbus valdė karalius Lajas su savo žmona Jokaste. Jie gyveno meilėje ir santarvėje, tik vaikų neturėjo
Eiliuotos pasakos.....EILIUOTOS PASAKOS - dažniausiai tai surimuota - derinant panašaus skambesio žodžius, kas suteikia pasakai savotiško skambesio..