» Kūčių pavadinimo kilmė

 Jūs esate » Pradžia » Šventėms »» Kūčios

Kiekvienas pavadinimas slepia savyje vienokią ar kitokią prasmę. Kūčios – Kalėdų išvakarių apeiginė vakarienė. Nuo jos – ir dienos pavadinimas.

Taigi, kokia prasmė slypi pavadinimuose kūčios, kūčia, kūčių vakaras, kūčiõs vakaras (Mažojoje Lietuvoje), kūcia arba kūca (Dzūkijoje), kūtys, kūčių, o senesnės kartos tarimu – ir kūtų vakaras (pajūrio Žemaitijoje).


Yra keli Kūčių pavadinimo kilmės variantai:

• "Kūčia" - per slavus iš graikų pasiskolintas žodis. Tai liudija tą pačią reikšmę turintys žodžiai – rusų "kutja", baltarusių "kucia", graikų "kukia". Tai patiekalas – įvairių virtų grūdų mišinys su aguonomis ir medumi.

“Svarbiausias Kūčių valgis – kūčia. Jį virdavo iš visokių javų: žirnių, miežių, rugių, kviečių”; “Be kūčios nėra Kūčių”, – sakydavo senesni žmonės. Šitą patiekalą ir tokį patį Kalėdų išvakarių pavadinimą sutinkame ir kitose indoeuropiečių tautose: kutja (rus.), kucia (balt.), kucija (lenk.), kukkia (graik.). Grūdai, t. y. sėklos, iš kurių susideda pagrindinis Kūčių valgis kūčia, simboliškai vienu metu išreiškia sunykimą, mirtį, kūtimą (kūsti) ir gimimą, prisikėlimą, atkutimą (kusti) naujam Rėdos ratui: daigas dygdamas daigoja grūdą.


• "Kūčia" - kildinama iš žodžio kūtė, reiškiančio patalpą, kurioje gimė Jėzus Kristus. pats žodis "kūtė" kildinamas iš prūsiško žodžio kūtis ir sieja su vokiečių žemaičių (viduriečių) "kote" ar "kotte" – „pašiūrė, tvartas“.

E. Šimkūnaitė rašė: "kad kūčių pavadinimas kilęs nuo žodžio kūtė — tvartas, gurbas: „Suvaryk karves į kūtę“. Kai kas piktinasi tokiu aiškinimu. Virsmo šviesoje E. Šimkūnaitės aiškinimas įgauna kitokią prasmę. Juk kūtė – tai uždara patalpa, kurioje žiemoja gyvuliai (kūtoti – ‘šiltai rengti, tuloti’, kūtėti – ‘būti kūtėje’: “Bandą parvarė kūtėti”. Vadinasi, gyvuliai, panašiai kaip augalai po sniegu, žiemą praleidžia kūtėdami kūtėje. Plg. kūtėti ‘gautis, taisytis, stiprėti’: “Žmogus kūtas iš ligos, o galvijai iš žiemos, kol atsikutės (atsigaus)”; iškutėti ‘išsilaikyti, išgyventi šiaip taip’: “Vargu šiandieną ligonis beiškutės, vargu nemirs”. Iškutėti žiemą galima ir kūtėje. E. Šimkūnaitės aiškinimas tik praplečia kalėdinio virsmo prasmę."


• "Kūčia" galėtų būti kilęs iš lenkų kalbos žodžio "kuc" – kuolas. Seniau tą dieną samdiniai baigdavo tarnauti metus, o šeimininkai atminimui į lubų balkį įkaldavo medinį kuolą. Kiek metų ištarnauta, tiek lubose atsirasdavo kuolų..,


Studijoje “Senovės baltų pasaulėžiūra” N. Vėlius rašo: “Aiškiai matyti, kad Kūčios yra tipiškiausia šventė, atitinkanti kairiąsias priešpriešas žiema-vasara, naktis-diena, uždara patalpa-laukas, senas-jaunas polius”. Vėlius kalba apie tą patį, tik bėda, kad atmeta dešniąsias prieštarų puses ir praranda galimybę eiti į gylį. Gelmė ir švenčių sakrali prasmė atsiveria sprendžiant šias nesutaikomas prieštaras, nes jų sprendimas reikalauja naujos kokybės. N. Vėlius įžvelgė uždaros patalpos – lauko priešpriešą.

Kūčios valgomos uždaroje patalpoje, o Kalėdų priešprieša – Rasos šventė, švenčiama atviroje gamtoje. Uždara patalpa paryškina kalėdinio virsmo pradžios akimirką, kuri ir prasideda apibrėžtoje erdvėje. (Plg. antrą žodžio kūtė prasmę – sena, prasta trobelė; pirkelė: “Užeik pas mus į kūtę pasišildyti” (LKŽ); kutnik (rus.) – grytelninkas, trobelninkas). Kūčių šventė yra uždara šeimos šventė, į kurią gali būti pakviesti tik vieniši asmenys. Kūčių vakarą visi turi būti namuose (ir kelionės, ir metų pabaiga).

M. Katkus rašo: “Kūčių naktis. Dangus žvaigždėtas, mėnesiena, šąla. Keliai tušti, niekas nei eina, nei važiuoja. Kas gali būti neparvažiavęs Kūčių laiku? Net vagis, nakties mėgėjas, tą naktį esti namie – ir jį apsiaučia Kūčių ramumas”. Netgi tais metais mirusieji simboliškai turi būti kartu prie Kūčių stalo.

 Rekomenduojami video..

• 2022 Sausio 16 d. .

• Baltojo Metalinio Jaučio metai (iki 2022-01-30).

• Pasveikink varduvininkus: Leikantas, Leimantas, Leimantė, Marcė, Marcelė, Marcelijonas, Marcelijus, Marcelina, Marcelinas, Marcelis, Marcelius, Marcys, Marčius, Norgailas, Norgailė, Norgeda, Norgedas, Norgedė, Norgėlas, Norgėlė, Norgilas, Norgilė,

• Šios dienos istorijos faktai

• Šiandien pasiklausome: Lapalux - Without You (TWOS Remix)

Iki leidinys: geriausios akcijos viename kataloge..... Iki leidinys – tai viena patogiausių priemonių, padedančių paprasčiau numatyti būsimus pirkinius, todėl jį visada palanku peržiūrėti dar prieš vykstant į prekybos centrą.....

2022 m. nedarbo dienos..... Tad, kiek laisvų dienų turėsime 2022-aisiais? Pasirodo, kad 2022-aisiais turėsime net 5 "ilguosius savaitgalius" o vieną SUPER trumpą... ...

Kalendorius atsispausdinimui 2022-iems..... galima juk puikiai gyventi ir be kalendoriaus, tačiau.. kam gyventi puikiai, jei galima super puikiai gyventi. Tad, kalendorius 2022-iesiems metams, tereiktų atsisiųsti.....

Siūlome paskaityti

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, klaidų, ar norėtute pasidalinti mintimis apie šventes - brūkštelkit mums :))

Migonių piliakalnis..... piliakalnis Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Migonių kaimo (Kruonio seniūnija). Pasiekiamas iš plento Kruonis – Jieznas (KK129)
1965-ųjų metų poezija..... tai 1965-aisiais metais sukurti eilėraščiai, esantys mūsų archyve.. siūlom paskaityti ir pajusti tų metų kūrybos dvasią :)
Faktai apie japonus..... Ar žinote, kad gaminimui Japonai naudoja daug žuvies, jautienos, kiaulienos , įvairių jūros gėrybių.Dažnaisuiai patiekalai būna pakankamai aštrūs, kvapnūs ir su daug sojų padažo