» Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia

 TOP meniu » Pradžia » Akims » Verta pamatyti » Bažnyčios

Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia
Veprių Švč. Mergelės Marijos Rožančiaus Karalienės bažnyčia © vietoves.lt

Tai bažnyčia stovinti Veprių miestelyje, 3,5 km į pietryčius nuo Kauno-Ukmergės kelio, Veprių ežero šiauriniame krante. Bažnyčia Vepriuose minima 1553 m. Šemetos 1616 m. kapinėse pastatė mūrinę koplyčią. Apie 1683 m. Milašiūnų palivarkas dovanotas Vilniaus dominikonams (panaikinti 1844 m.), administravusiems Veprių bažnyčią. Jie vienuolyno Vepriuose nepastatė ir bažnyčia mažai rūpinosi.

1810 m. prie mūrinės koplyčios pristatyta medinė dalis (1895 m. buvo du mediniai priestatai). 1845 m. į Veprius perkeltas Upninkų parapijos centras. 1892 m. akmenų mūro tvora aptvertas šventorius. 1882–1900 m. prie Šventosios ir Veprių ežero pastatytos mūrinės Kryžiaus kelio stočių koplyčios (sunaikintos 1963 m., išskyrus esančias šventoriuje). 1909–1910 m. Klebono T. Vasiliausko rūpesčiu, remiant Veprių dvaro valdytojui Marijonui Vandalinui Pliateriui ir apylinkių ūkininkams, pastatyta dabartinė bažnyčia (archit. Vladislovo Stipulkovskio projektas). Ją 1936 m. konsekravo vyskupas Teofilius Matulionis.

1919 m. rugpjūčio 24 d. lenkų kariai sunaikino bažnyčios archyvą, išsivežė kleboną. 1941 m. birželio 22 d. raudonarmiečiai Skaruliuose sušaudė ilgametį Veprių kleboną Boleslovą Vėgėlę. 1944 m. liepos 24 d. besitraukdama vokiečių kariuomenė susprogdino bažnyčios varpinės bokštą. Buvo apgadinta bažnyčia, dužo dauguma vitražų ir didysis bei vidurinysis varpai.

Po Antrojo pasaulinio karo, daugiausia vietos gyventojų pastangomis ir lėšomis, bokštas atstatytas žemesnis ir toks stovi iki šiandien. Planuojama jo rekonstrukcija, siekiant sugrąžinti pirmykštę bažnyčios išvaizdą. 2010 m. gegužės 23 d. minint bažnyčios pastatymo šimtmečio jubiliejų šventoriuje dalyvaujant Kauno arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ir jos mecenatui akademikui Zigmui Zinkevičiui, Seimo nariui Rimantui Dagiui pašventinta Marijos rožinio karalienės skulptūra. Ta proga suklijuoti senieji didysis varpas (XVIII a.) ir vidurinysis varpas (XVII a.), kurie eksponuojami bažnyčioje. Šventoriuje atidengtas naujasis bažnyčios varpas.

Bažnyčia neogotikinė, turi neoromaninės architektūros bruožų, kryžminio plano, su masyviu kvadratiniu fasado bokštu, prie kurio prigludę pusbokščiai. Pargindinį fasadą puošia rozetė ir arkose tapytos Kristaus nukryžiavimo scenos. Fasadus remia dviejų pakopų, o bokštą – trijų pakopų kontraforsai. Vidus trijų navų, penkių travėjų, yra keturi altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Vyskupija: Kauno arkivyskupija.
Dekanatas: Ukmergės dekanatas.
Regionas: Aukštaitija. Maldos namai Aukštaitijoje
Savivaldybė: Ukmergės rajono savivaldybė. Maldos namai savivaldybėje
Vietovė: Vepriai [2]
Adresas: Ežero g. 1, Vepriai, Veprių sen., Ukmergės r. sav.

Pamaldos:
Šv.MIŠIOS:
Sekmadieniais 10 val.
Šiokiadieniais 10 val.
Šeštadieniais 12 val.
Gegužinės pamaldos 18 val.
Birželinės pamaldos 9 val.
Rožinio malda spalio mėnesį pusvalandis prieš šv. Mišias

ATLAIDAI:
Šventosios Dvasios Atsiuntimo (Sekminių)
Šv. Onos – liepos 26 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)
Rožinio Švč. Mergelės Marijos – spalio 7 d. (keliama į artimiausią sekmadienį)


  Nuotraukų galerija - bažnyčios nuotraukose


Maldos namai SAVIVALDYBĖSE

Siūlome paskaityti

 Fotografuoji? būk matomas plačiau :)

 DĖMESIO! Jei radote netikslumų, klaidų, ar žinote daugiau faktų apie maldos namus Lietuvoje ir ne tik, ir norėtute pasidalinti mintimis - brūkštelkit mums :))

Kaip vadinate savo senelius?..Kaip vadinate savo senelius? - kažkada svetainės lankytojų klausėme kaip Jūs vadinate savo senelius - sulaukėme gan linksmų bei įdomių variantų :)
Žaidimai su alkoholiu..Žaidimėliai vyrams, kad linksmiau būtų, kai nerodo futbolo... ar tiesiog pasilinksminimui prie stalo. Beje, šie žaidimai ne vaikams..
Lietuvos vardas metraščiuose..... Yra manoma, kad Lietuvos vardas pirmą kartą paminėtas keliuose Saksonijos šaltiniuose, pasakojančiuose apie Šv. Brunono Kverfurtiečio žūtį Rusios ir Lietuvos (ar Lietuvos, Prūsijos ir Rusios) pasi