VELYKU SALA arba Rapanujis - Rapa Nui, isp. Isla de Pascua sala įsikūrusi pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, maždaug už 4000 km. nuo Pietų Amerikos krantų ir 3600 km. nuo Čilės.
Velykų sala yra trikampio formos, vulkaninės kilmės. Jos ilgis siekia vos 24,6 km, plotis iki 12,3 km. o plotas 163,6 km2, pagal 2007 metų statistiką sala turi 3 791 gyventojus. Pati sala yra ilgo povandeninio kalnagūbrio dalis. Vulkanizmas Velykų saloje liovėsi maždaug prieš 10 tūkst. metų. Salos galuose yra trys užgesusios ugnikalnių kalderos - plačios stačiašlaitės daubos ugnikalnio viršūnėje, susidariusios, sprogus užsikimšusiai kalderos tipo ugnikalnio stemplei arba įgriūnant ugnikalnį sudarančioms uolienoms. Šių ugnikalnių krateriuose telkšo trys ežerai.
Kas ir kada tiksliai apgyvendino Velykų salą nėra žinoma, tačiau.. manoma, kad ją ~7001100 m. apgyvendino polineziečiai. Pagal vietinę legendą, pirmoji gyvenvietė buvusi Anakena. Dėl didelio atstumo nuo aplinkinių salų Velykų saloje susiformavo savita kultūra.
Vienas jos reliktų įspūdinga monumentalioji architektūra: iš ugnikalnių bazalto išskaptuotos skulptūros/statulos - Moai - išdėstytos pakrantėje. Iš viso saloje jų priskaičiuojama net virš 400-600. Tarp jų nemažai yra likusių nedabaigtų skulptūrų. Kokia buvo skulptūrų reikšmė nėra visiškai aišku, nors yra bent keletas teorijų. Pagal populiariausią teoriją statulos buvo pastatytos maždaug prieš 500 metų salos gyventojų polineziečių. Moai galėjo simbolizuoti protėvius arba svarbius gyvus asmenis. Manoma, kad būtent moai gamyba.. tiksliau statulų nutempimas iki pajūrio.. labiausiai prisidėjo prie medžių išnykimo saloje. Šiuo metu salą daugiausia dengia tik žolė su krūmokšniais bei pakrantėse kokospalmės. Pačios statulos.. gan įspūdingos - svoris apie 20 tonų, aukštis daugiau nei 6 metrai.
Pirmieji auropiečiai saloje pasirodė ar kitaip sakant, sala buvo atrasta 1772-04-05, ir ją atrado Jakobas Rogevenas - olandų jūrininkas bei keliautojas. Būtent atradimo data, tai buvo Velykų pirmoji diena ir lėmė salos pavadinimą - Velykų sala.
Pasirodo, sala itin paslaptinga, ji pradėta tyrinėti tik apie 1914-1915 metais, pradžią padarė britai, vėliau prie tyrinėjimų prisidėjo prancūzai, čekai, belgai, čiliečiai, amerikiečiai, rusai, australai. Būtent, australų ekspedicijos radinys paskutiniu metu garsiausiai nuskambėjo ir paskleidė dar daugiau klaustukų apie šią unikalią Velykų salą.. kasinėjant pelkėtoje salos vietoje, buvo aptikti viduramžių riterio - Livonijos ordino nario, sėdėjusio ant žirgo palaikai bei trys auksiniai vengrų dukatai, nukaldinti net 1326 metais.
1966 metais Velykų saloje buvo įsteigtas - Rapanujo nacionalinis parkas, užimantis net 40 % salos ploto, kuris nuo 1995 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.