Šventėms » Belaukiant švenčių » Kūčios » Kalėdos » Valentinas » Užgavėnės » Velykos » Helovinas » Vestuvės » Kalendorius
Dažna šalis, turi savas ir Kalėdų tradicijas vienose šalyse puošiamos eglutės, kitose - palmės, vieni valgo kalėdinį kalakutą, kiti - kalėdinį pudingą. Tačiau, nesvarbu, kur bebūtumėte gruodžio 25-ąją, tiesa kai kuriose šalyse ši data skiriasi, bet kalėdinė nuotaika bei dvasia visur išlieka tokia pati.
Taigi, Kalėdų tradicijos, ar tiesiog Kalėdų ypatymai įvairiose pasaulio kampeliuose.
Afrikoje per Kalėdas daug dainuojama ir šokama. Nairobio (Kenijoje) gatvėse prie parduotuvių pribarstoma dirbtinio sniego, palmės papuošiamos elektrinėmis žvakutėmis. Zimbabvės gyventojai neįsivaizduoja Kalėdų švenčių be duonos, džemo ir ožkienos. Gambijoje per kalėdines eitynes žmonės neša didžiulius laivų ir namų formos žibintus. Neturtingi afrikiečiai keičiasi dovanomis - vienas kitam įteikia praktiškų daiktų: muilo, drabužių.
Etiopijoje Kalėdos vadinamos Ganna ir švenčiamos sausio 7 dieną. Šventės prasideda senovinėse bažnyčiose, iškaltose olose, arba naujose. Vyrai ir berniukai stovi atskirai nuo moterų ir mergaičių. Prieš įeidami į bažnyčią žmonės gauna žvakes, paskui, laikydami jas degančias, tris kartus apeina šventovę. Mišios trunka net tris valandas. Visą tą laiką žmonės kantriai stovi. Dalyvavusieji kalėdinėje procesijoje vaišinami pašventinta kunigų duona ir vynu. Dovanos Etiopijoje nėra įprastos, tik vaikai gauna paprastų ir praktiškų daiktų, pavyzdžiui, drabužių.
Dauguma gyventojų šioje šalyje yra musulmonai, tik dešimtadalis albanų yra krikščionys ir jie švenčia Kalėdas.
Albanai gerbia šeimos vertybes, todėl ši šventė yra visuomet švenčiama su visais šeimos nariais, tačiau čia didesnė šventė yra Naujųjų metų sutikimas. Naujųjų išvakarėse įprasta ir keistis dovanomis.
Kalėdinės vaišės nelieka nepastebėtos: tradicinis kalakutas ir ypatingas nacionalinis Kalėdų desertas panašus į pyragą, vadinamas bakllava.
Vaikai rašo laiškelius Kalėdų Seneliui ir meta į židinį, kad jie išskristų pro langą ir pasiektų Šiaurės polių. Laukdami dovanų iš vakaro kojūgalyje kabina kojines. Kalėdų rytą visi išvynioja dovanas, o švenčia per pietus - vaišinasi sausainiais ir keptais traškučiais su arbata. Paskui visi klausosi britų karalienės kalėdinės sveikinimo kalbos per televizorių. Tradicinis Kalėdinis pudingas, jis nuo paprasto pudingo ar pyrago skiriasi tuo, jog yra ne kepamas, o verdamas. Gaminant tradicinį Kalėdinį pudingą įprasta į jo vidų įdėti monetą ar šiaip kokį niekutį, kuris neša sėkmę tam, kuris jį randa.
Argentina yra šalis, kurios tradicijoms įtaką daro daugybė tautų, todėl ir Kalėdų šventimo papročius yra sunku apibendrinti. Tačiau vis dėl to yra keletas iškilesnių tradicijų: Kristaus gimimo scenos ir Kalėdų medis, banketai ir piknikai, pyragai ir šampanas bei vidurnakčio laužai. „Linksmų Kalėdų“ argentiniečiai pasakytų Feliz Navidad.
Namuose puošiami dirbtiniai arba gyvi medeliai, po kuriais dedamos dovanėlės. Tikintieji eina į bažnyčią, kur vyksta kalėdinės pamaldos.
Australai per Kalėdas nevalgo karšto maisto - kalakutas patiekiamas šaltas. Šioje šalyje populiarus ir ledų pudingas. Gruodžio 26 dieną prasideda dvejos svarbios sportinės varžybos: Melburne - kriketo, Sidnėjuje - jachtų turas.
Nors Kalėdos Australijoje yra panašios į europietiškas, tačiau nedaug kas žino, kad būtent šioje šalyje gimė Kalėdinių giesmių, giedamų žvakių šviesoje (Carols by Candlelight), tradicija.
Mažas šeimos dovanas belgai palieka po eglute arba kojinėse prie židinio. Jos apžiūrimos rytą. Per kalėdinius pusryčius belgai valgo saldžią duoną, vadinamą „cougnou“ arba „cougnolle“, kurios forma primena kūdikėlį Jėzų.
Svarbiausias Kalėdų elementas - ėdžiose gimusio Jėzaus kūdikėlio scena. Tai gali būti ir natūralaus dydžio skulptūrinė kompozicija, įrengta visame kambaryje. Šiaurės Brazilijoje vaidinama „Piemenų“ scena, kai piemenys ir čigonai bando pavogti kūdikėlį Jėzų. Dideliuose miestuose, tokiuose kaip San Paulas, Rio de Žaneiras, sušvinta elektrinių šviesų eglės. Paprastai per Kalėdas vaišinamasi keptu kalakutu su vaisiais ir daržovėmis.
Brazilijoje Kalėdų tradicijos panašios į europietiškąsias. Kai kuriuose miestuose gyva tradicija rinkti gražiausius kalėdinius papuošimus ir šventines dekoracijas - tiek vidaus, tiek išorės.
Čilės katalikai eina į Kalėdų vidurnakčio Mišias. Kitą dieną žmonės per pietus vaišinasi specialiu likeriu „Rompon“, pagamintu iš kiaušinių ir pieno
Kalėdų dieną Ekvadore galima pamatyti spalvingas procesijas, kai kalnuose gyvenantys žmonės apsivelka gražiausiais savo rūbais ir tvarkingai išrikiuotomis lamomis joja į kalno papėdėje esančias jų darbdavių fermas. Čia visuomet būna prakartėlis, prie kurio vaikai Šventajam Kūdikėliui sako kalbas ir prašo, kad būtų palaiminta jų šeima ir auginami gyvuliai.
Kalėdų šventimui rengiama labai didelė fiesta su daugybe dainų ir šokių. Fermų savininkai dovanoja savo darbininkams ir jų šeimoms kalėdines dovanas. Tarp Kalėdų vaišių čia daugiausia rastumėme keptos avienos ir rudojo cukraus duonos. Kalakutas ant Kalėdų stalo būna tik privilegijuotų miestiečių namuose.
Tai vienintelė Azijos tauta, kuri pati pasirinko krikščionybę savo religija.
Kalėdos pradedamos švęsti prieš devynias dienas Mišiomis, pavadintomis „Misa de Gallo“. Tuo metu bažnyčioje skaitoma ištrauka iš Biblijos, pasakojanti apie Jėzaus gimimą. Per pačias Kalėdas tikintieji, persirengę Marija ir Juozapu, vaidina Kristaus gimimo sceną. Bažnyčioje nuo lubų nusileidžia žvaigždė, pritvirtinta ant vielos, susirinkusieji dainuoja liaudies dainas. Vaikai vaikšto pas kaimynus, gieda kalėdines giesmes ir gauna už tai pinigų. Paskui sau ir savo artimiesiems perka už juos dovanas.
Tradicinis Kalėdų patiekalas - keptas paršelis, prikimštas prieskonių, kepamas ant bambukinio iešmo virš žarijų.
Šioje šalyje viskas puošiama daugybe lempučių. Kalėdų diena prasideda nuo pusryčių, per kuriuos patiekiama specialiame tamsiajame padaže troškinta mėsa. Iškart po pusryčių yra dalinamos dovanos. Per kalėdinius pietus ant stalo yra patiekiamas keptas kalakutas, česnakinė kiauliena, namų gamybos marinuoti svogūnai ir daugybė kitų specifinių gajaniečių patiekalų.
Tradicinis Kalėdų desertas yra „Juodasis pyragas“, kuris gaminamas iš vaisių, kurie keletą savaičių buvo mirkomi vyne arba rome, o gėrimas - imbierinis alus.
Graikai yra ortodoksai ir turi nemažai unikalių Kalėdų šventimo tradicijų. Kūčių vakarą kaimo vaikai eina iš namo į namą, giedodami kalėdines giesmes ir sakydami palinkėjimus. Dažnai giesmėms yra akompanuojama metaliniu trikampiu ir moliniais būgneliais. Už tai vaikai dažniausiai yra apdovanojami saldainiais ir džiovintais vaisias.
Po 40 dienų pasninko Kalėdų šventė yra nekantriai laukiama tiek vaikų, tiek tėvų. Namie kepami dideli įvairių formų saldžios duonos kepalai, vadinami christopsomo - Kristaus duona. Jos pluta išraižoma šeimos užsiėmimą atspindinčiais simboliais. Skerdžiamos kiaulės ir beveik ant kiekvieno stalo padedama iškepta Kristaus duona. Duona yra saldi, o kepalėliai skirtingų formų.
Graikijoje kalėdinės eglutės nėra populiarios. Beveik kiekvienuose namuose pagrindinis Kalėdų simbolis yra negilus medinis dubenėlis su vandeniu, kurio kraštai apsukti baziliko šakelėmis. Kartą per dieną vienas šeimos narys, dažniausiai mama, pamerkia kryželį ir baziliko šakelę į šventą vandenį ir juo apšlaksto kiekvieną namo kambarį - vaiko piktąsias dvasias.
Dovanos dalinamos Šv. Baziliko dieną (Sausio 1 d.). Tada atliekamas „vandens atnaujinimo ritualas“. Iš visų ąsočių yra išpilamas senas vanduo ir pakeičiamas šventu Baziliko vandeniu.
Kalėdų Senelis šv. Nikolajus yra ir jūreivių globėjas, todėl vaizduojamas jūros druskos prisigėrusia barzda.
Skirtingose šalies vietose Kalėdos yra švenčiamos labai įvairiai. Jeigu šiaurės rytuose jos švenčiamos vienaip, tai pietvakariuose visai kitaip. Per Kalėdas laukuose yra puošiami mango arba bananų medžiai. Kartais namai yra dekoruojami taip pat mango lapais. Kai kuriuose šalies kraštuose yra įprasta namus puošti ant jų stogo krašto pridedant uždegtų molinių žibintų. Labai dažnai namų stogus apkabinėja elektrinėmis lempučių girliandomis.
Bažnyčios yra puošiamos Kalėdų gėlėmis, o vakarinių pamaldų metu uždegama daug žvakučių. Didesniuose miestuose žmonės namuose puošia kalėdinius medžius, kurie būna pasodinti į vazonėlius. Tokiuose miestuose galima pamatyti ir giedančių procesijų.
Kalėdos Indijoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, yra nacionalinė šventė ir žmonės nepriklausomai nuo jų religijos drauge su krikščionimis džiaugiasi šia švente.
Nors krikščionių Irake mažiau nei 3 procentai, Kūčių vakarą krikščioniškos irakiečių šeimos susirenka drauge ir vienas iš vaikų skaito apie Kristaus gimimą. Tuo tarpu kiti šeimos nariai laiko uždegtas žvakutes. Po šio skaitymo uždegamas erškėčių krūmų laužas ir visi dainuoja. Jeigu laužas sudega iki pelenų, tuomet sakoma, kad ateinantys metai bus labai laimingi. Kai laužas užgęsta, kiekvienas per jį peršoka tris kartus ir sugalvoja norą.
Kalėdų dieną laužas uždegamas bažnyčios kieme. Vyskupas, nešantis Kūdikėlio Jėzaus figūrėlę, laiko mišias. Po to jis palaimina vieną žmogų savo prisilietimu, kuris turi būti perduotas kitam žmogui. Taip visi pajunta „ramybės prisilietimą“.
Šiuolaikiniai Irano krikščionys, kurių šioje musulmoniškoje šalyje yra mažiau nei 2 procentai gyventojų, pradeda pasninką gruodžio 1 d., atsisakydami visų gyvulinės kilmės produktų. Tai vadinama „Mažuoju pasninku“. „Didysis“ būna prieš Velykas. Gruodžio 25 d., po Šv. Mišių, iraniečiai džiaugiasi šventiniais pietumis, kurie vadinami „Mažąja puota“. Tradicinis patiekalas yra troškintas viščiukas, vadinamas harasa. Dovanomis nesikeičiama, bet vaikai gauna naujus drabužius, kuriuos jie su dideliu džiaugsmu apsivelka Kalėdų dieną.
Islandai Kalėdas švenčia 13 dienų. Šventimo laikotarpis prasideda gruodžio 24 d. ir baigiasi sausio 6 d., kuomet yra nupuošiamos gatvės ir namai. Islandai Kalėdas pradeda švęsti gruodžio 24 d. vakare ir yra manoma, jog šis paprotys yra kilęs iš seno katalikiško papročio, kai žmonės nemiegodavo naktį prieš didelę bažnytinę šventę ir tikėjo, kad nauja diena prasideda 6 valandą vakare, o tokiu laiku islandai tradiciškai arba eina į bažnyčią, arba sėda prie šventinio stalo.
Islandai labai didelį dėmesį skiria kalėdiniams papuošimams. Puošia visi. Populiariausia Kalėdų puošmena, turbūt kaip ir visur yra kalėdinė eglutė.
Kitas labai paplitęs kalėdinis papuošimas yra advento žvakidės. Islandijoje yra dvi advento žvakidžių rūšys ir abi jos vienodai populiarios.
Viena rūšis yra advento vainikas su keturiomis žvakėmis, kurios yra uždegamos kiekvieną advento sekmadienį.
Kita advento žvakidžių rūšis yra didelė žvakidė su septyniomis žvakėmis, išdėstytomis trikampio forma. Dabar ši žvakidžių rūšis yra dažniausiai su elektrinėm lemputėm. Šios žvakidės yra labai populiarios, o daugybė šeimų turi daugiau nei vieną tokios rūšies žvakidę. Jos paprastai yra pastatomos ant palangės ir yra uždegamos pirmą advento sekmadienį bei dega iki sausio 6 d.
Šv. Petro mišios yra dieną prieš Kalėdas t.y., gruodžio 23 d. Paprastai tai yra didžiausia pirkinių diena Islandijoje, kai žmonės plūsta į parduotuves, kad nupirktų paskutinę kalėdinę dovaną.
Dienos patiekalas yra raja. Ši diena yra paskutinė pasninko diena prieš Kalėdas, kai niekam nevalia valgyti mėsos. Raja yra sūdoma ir pūdoma panašiai kaip ryklys, kadangi raja turi fermentų, kurie yra pavojingi žmogaus sveikatai, jei ji būtų valgoma žalia. Paprastai raja yra patiekiama su virtomis bulvėmis. Tradicija valgyti rają gruodžio 23 d. yra vis dar labai populiari Islandijoje, nepaisant stipraus amoniako kvapo, kurį skleidžia pūdoma raja.
Kalėdas ispanai švenčia itin religingai. Šv. Mergelė Marija yra šalies globėja. Kalėdų sezonas čia prasideda gruodžio 8 d. Nekalto prasidėjimo švente.
Granadoje prieš pat Kalėdas šokinėjama per laužus. Tai siejama su pagoniškomis žiemos tradicijomis, kai buvo tikima, kad šokinėjimas per ugnį saugo nuo ligų. Gražiausios Kalėdų vidurnakčio Mišios, dar vadinamos „Gaidžių Mišiomis“, aukojamos Monserato vienuolyne, ant aukšto kalno. Tada ten dega daugybė žvakių, gieda berniukų choras.
Kūčių vakaras yra vadinamas Nochebuena arba „Geroji naktis“. Tai laikas, kai visi šeimos nariai susirenka drauge pasidžiaugti. Tradicinės Kalėdų vaišės yra šventiniai migdoliniai saldainiai.
Kalėdų vakarienė valgoma tik po vidurnakčio. Visi susirinkę prie Kalėdų eglutės iki paryčių gieda šventines giesmes. Kalėdos trunka iki sausio 6-osios. Tą dieną rengiami paradai, o ispanų vaikai iš vakaro palieka batus, prikimštus šieno ir morkų Trijų išminčių arkliams. Rytą jie randa batuose daug dovanų.
Gruodžio 28-oji yra Šventojo Nekaltumo šventė. Vaikai dovanas gauna per Trijų Karalių šventę.
Rytų šalių išminčiai yra ypač garbinami Ispanijoje. Yra tikima, jog Trys karaliai kiekvienais metais pakartoja savo kelionę į Betliejų. Vaikai savo batus palieka ant palangių ir Karalių arkliams į juos prideda šiaudų, morkų ar miežių. Mėgstamiausias iš Karalių yra Baltazaras, kuris keliauja su asilu, ir tikima, kad būtent jis palieka dovanas.
Feliz Ano Nuevo!
Italijoje Kalėdoms pradedama puoštis nuo gruodžio 8-osios, kuomet švenčiama nacionalinė šventė - Nekalto prasidėjimo šventė.
Kalėdinės dovanėlės paprastai įteikiamos Kalėdų išvakarėse (per Kūčias) arba Kalėdų dieną.
Italijoje yra tradicija - "presepi" (prakartėliu) darymas, ir prie eglutes, būtinai turi būt. Bent jau pietu Italijoje. Kai kuriuose namuose prakartėlės užiima net pusę kambario. Kalėdinės dekoracijos nupuošiamos sausio 6 d. Kai kuriose vietovėse išlikusi tradicija sudeginti "falo" (tai tokios specialiai gaminamos lėlės) - šis veiksmas simbolizuoja senųjų metų pabaigą ir naujųjų pradžią.
Felice Anno Nuovo!
Japonijoje gyvena tik 1 proc. krikščionių, tačiau čia populiaru švęsti Kalėdas, puošti parduotuves ir namus eglutėmis, teikti vienas kitam dovanas.
Japonijoje, priešingai nei Europoje, Kalėdos nėra šeimos šventė. Šią dieną stengiamasi daryti ką nors gera, ypač lankyti ligonius.
Beje, Japonijoje kadaise gyveno budistų vienuolis Hotei-osho, kuris elgėsi panašiai kaip Santa Klausas: nešė dovanas vaikams. Tikima, kad jis viską žino ir mato, todėl vaikai stengiasi būti labai geri.
Kalėdų šventė Kuboje pradėta vėl švęsti visai nesenai, nors didžioji dalis kubiečių yra katalikai. Iki 1969 m. Kalėdos čia buvo švenčiamos, tačiau Fidelis Kastro pareiškė, kad ši šventė trukdo cukraus derliaus nuėmimui ir Kalėdos buvo išbrauktos iš Kubos šventinio kalendoriaus.
1997 m. Popiežiaus Jono Pauliaus II atvykimo garbei Kalėdos buvo vėl įtrauktos į Kubos švenčių sąrašą. Nuo to laiko Havanos Revoliucijos Aikštėje per Kalėdas yra laikomos didelės Mišios. Tūkstančiai kubiečių dalyvauja vidurnakčio mišiose, kai garsūs bažnyčios varpai skelbia Kalėdų pradžią. Kubiečiai švenčia Kalėdas su dideliu entuziazmu ir linksmybėmis, tik ne kiekvienas gali sau leisti šventiškai pasipuošti namus ir pasigaminti kalėdinių valgių.
Per Kalėdas Maltos gatvėse groja muzika, veikia mugės. Tačiau autobusai važinėja tik ryte iki 11 val. ir vakare nuo 16 val. Kūčių vakarą vaikai nešioja miestų gatvėmis kūdikėlį ėdžiose, o šią eiseną lydi policija.
Happy New Year!
Keletą savaičių prieš Kalėdas įmantriai ir prašmatniai dekoruoti turgaus prekystaliai (puestos) išstatomi kiekvieno miesto ir miestelio aikštėse. Kai kurie žmonės keliauja net keletą dienų, kad apsilankytų šventiniame turguje. Čia galima rasti visų įmanomų amatų dirbinių.
Visiems žinoma Kalėdų gėlė (poinsetija) yra kilusi būtent iš Meksikos. Apie šią gėlę yra ir legenda. Mažas berniukas Pablo ėjo į bažnyčią pažiūrėti prakartėlės. Pakeliui prisiminė, kad Kūdikėliui Kristui neturi jokių dovanų. Tuomet pakelėje pastebėjo augančias žalias šakeles ir jų priskynė. Kiti vaikai labai šaipėsi iš tokio jo poelgio, tačiau kai Pablo šakeles padėjo į Kristaus ėdžias, ant kiekvienos šakelės atsirado briliantiniai raudoni žiedai, kurie dabar per Kalėdas ir puošia namus.
Esminis švenčių įvykis vadinamas „Las posadas“ - keliauninkai eina iš namo į namą ir prašosi nakvynės, bet visuose gauna neigiamą atsakymą.
Kai jie galiausiai prieina paskutinį pastatą, čia prasideda Kalėdų šventė. Ši procesija prasideda devynias dienas prieš Kalėdas, kadangi ir tikroji kelionė iš Nazareto į Betliejų truko būtent devynias dienas.
Kalėdos Norvegijoje - viena svarbiausių švenčių metuose. Jai ruoštis norvegai paprastai pradeda dar lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje - miestai puošiami kalėdinėmis girliandomis, skamba kalėdų dainos ir pan. Taip pat gruodžio mėnesį rengiami “julebord” - kalėdiniai vakarėliai darbuotojams. Žmonės papsipuošia ne kiek ne prasčiau nei sutinkant naujuosius metus, bendrauja, linksminasi, ir būtinai valgo tradicinius norvegiškus kalėdinius patiekalus:
• pinnekjott (plėšyti virti šonkauliukai),
• ribbe (šoninė su keptais lašiniais),
• gravlaks (specialiai pūdyta lašiša),
• akevit - vietine norvegiška degtine, gaminama iš bulvių.
Pačias Kalėdas norvegai sutinka dažniausiai namuose, šeimos ir artimųjų rate. Stalai užtiesiami raudonomis staltiesėmis, namuose kiekvieną vakarą deginamos žvakės. Kalėdų eglutė puošiama girliandomis, blizgučiais, Norvegijos vėliavėlėmis. Taip pat ant eglutės kabinami vaikų pagaminti spalvoti blizgantys krepšeliai, į kuriuos suaugusieji prideda saldainių, riešutų ir kitų skanėstų. O kalėdų dovanas neša Nisse - kalėdų nykštukas.
Maistas norvegams - labai svarbi švenčių dalis. Todėl šeimininkės kepamų skanėstų kvapais namiškius pradeda vilioti likus savaitei iki kalėdų - be anksčiau minėtų patiekalų, taip pat ruošiami avienos suktinukai, kelių rūšių silkės, šviežios kiaulienos dešrelės ir pan. Daugelyje namų vis dar valgomas senovinis patiekalas - rommegrot ( miltų košė). Kalėdos Norvegijoje neįsivaizduojamos ir be namuose keptų sausainių, kurių kiekviena save gerbanti šeimininkė stengiasi iškepti ne mažiau septynių rūšių . Ko gero iš čia kilęs ir šventinio maisto ruošimo pavadinimas - “septyni vaikai”.
Tradiciniai kalėdiniai patiekalai:
Ryžių pudingas:
3 / 4 puodelio plaktos grietinėlės,2 šaukštai cukraus, 1 šaukštelis vanilės ekstrakto , 2 puodeliai ryžių košės.
Viską gerai išmaišyti ir patiekti su raudonųjų vaisių padažu. Norvegijoje šis pudingas dažnai patiekiamas su viduje paslėtu migdolu, o tas, kuris jį randa, gauna prizą - marcipaninę kiaulytę.
Žuvienė:
700g žuvies filė, , 1l mėsos sultinio,30g aliejaus, 4 bulvės, stiklinė sauso baltojo vyno, 1 svogūnas, poras, lauro lapas, druska, pipirai, skiltelė česnako.
Pakaitintame aliejuje apkepti smulkiai supjaustytus porą, svogūną ir česnaką.Ant jų užpilti karštą mėsos sultinį su pipirais. Sudėti bulves, lauro lapą, ir virti dar 20 minučių. Baigus virti supilti vyną.
Olandų vaikai pripila į medinius batus cukraus, prikiša šieno, o paskui randa juose saldainių ir vaisių.
Kitas paprotys - pūsti specialius ragus ir taip nuvyti blogį.
Prancūzai kepa į medį panašų kalėdinį pyragą, vadinamą „Buche de Noel“. Valgoma vėlai, po vidurnakčio Mišių. Meniu priklauso nuo regiono kulinarinių tradicijų. Burgundijos gyventojai valgo kalakutą su kaštonais, o paryžiečiai mėgaujasi austrėmis. Prancūzai taip pat kepa Trijų karalių pyragėlius ir į kai kuriuos įdeda pupų. Tie, kurie jų randa, tampa tos dienos karalienėmis ar karaliais.
Pagrindinis prancūzų Kalėdų patiekalas - kaštonais įdarytas keptas kalakutas ar kitas paukštis. Įdaras: nulupti ir apvirti kaštonai sumaišomi su mėsos faršu, paukščių kepenėlėmis arba pievagrybiais... Gražiai apskrudęs kalakutas patiekiamas su svieste pašildytais kaštonais arba bulvių koše. Ją, jei esate tikras gurmanas, būtinai apibarstykite popieriaus plonumo juodųjų trumų drožlėmis. Beje, šių grybų sezono (jie neabejotinai yra žiemos virtuvės komponentas) laukiu kiekvienais metais. O ar gali būti kitaip?! Aitriai malonų jų kvapą atpažįsti vos įėjęs į namus ar restoraną - jei tik čia mėgaujamasi patiekalais su vadinamaisiais triufeliais. Tai gali būti italų virtuvės pažibos daugiaryžis („risotto"), įvairūs makaronų patiekalai... Mano firminis - ryžiai su juodaisiais trumais. Šviežių grybų patarkuojame ir jais apibarstome patiekalą prieš pat jį patiekdami. Kuo daugiau, tuo geriau. Tiesa, tai priklauso ir nuo to, kiek pinigų esate pasirengę išleisti savo pietums. Trumai dėl jų retumo ir kainos dar vadinami juodaisiais deimantais. Paryžiuje kilogramas šių gėrybių sezono metu gali kainuoti daugiau nei 3 000 eurų (per 10 000 litų), o baltųjų trumų iš Albos regiono (Italija) - net ir per 5 000 eurų (daugiau kaip 17 000 litų). Nors šie esti stipresnio skonio ir kvapo, man labiau patinka juodieji. Patiekalui (dviem žmonėms) pagardinti užtenka vieno (sveriančio 30-50 g).
Prancūzai per Kalėdas ir Naujuosius metus trumais gardina žąsų kepenėlių paštetą, mėsos patiekalus, kalakutienos faršą, jų prideda po šio paukščio oda prieš kepdami... Kas gali būti gurmaniškiau?
Suomiai mano, kad Santa Klausas arba Kalėdų Senelis gyvena šiaurinėje Suomijos dalyje, vadinamoje Korvatunturi. Jam visi pasaulio vaikai siunčia laiškus. Tiesa, su tuo nesutinka Grenlandijos gyventojai. Jie tikina, kad tikrasis Kalėdų Senelis gyvena jų saloje. Suomijoje yra parkas, pavadintas Kalėdų šalimi.
Čia mėgsta atvykti turistai ir susitikti su Kalėdų Seneliu. Kalėdų išvakarėse suomiai valgo keptą kalakutą su bulvėmis ir morkomis, silkes, grybų salotas. Kalėdų dienomis jie eina į bažnyčią arba į kapines ir baltame sniege uždega mirusiems artimiesiems žvakutes.
Hyvaa Uutta Vuotta!
Kalėdų metas prasideda Šventosios Liucijos dieną, gruodžio 13-ąją. Vyriausia duktė pasipuošia balta suknele, ant galvos užsideda vainiką su septyniomis degančiomis žvakėmis ir atneša tėvams pusryčius. Švedijoje, priešingai nei mūsų krašte, gruodžio 24 dieną, Kalėdų išvakarėse, valgoma ir mėsa. O ryžių pudinge paslepiamas riešutas. Manoma, kad tas, kuris jį suras, ateinančiais metais ištekės arba ves. Kalėdos šalyje baigiasi Šventojo Knuto dieną, sausio 13-ąją.
Tada nuimami eglių papuošalai. Karalius Knutas, kadaise valdęs Švediją, įsakė Kalėdas švęsti visą mėnesį.
Gott Nytt Ar!
Kalėdų šventė prasideda tuomet, kai vaikai danguje pamato pirmąją žvaigždę. Kaimo vietovėse šeimos galva atnešą į trobą kviečių pėdą (ukrainiečių vadinamą „didukh“), kuris simbolizuoja protėvius.
Miestuose dažnai į vazą merkiamos auksinės kviečių varpos - gerovės simboliai. Pagal senas tradicijas jaunimas vaikšto po namus rinkdamas aukas ir dainuoja kalėdines dainas. Ukrainiečiai į Mišias eina Kalėdų išvakarėse, vėlai vakare, ir Kalėdų rytą. Vaikus lanko Senelis Šaltis ir Snieguolė.
Z Novim rokom!
Tradiciškai vietnamiečiai yra budistai arba daoistai. Tačiau per Kalėdas pagal prancūzų kolonistų įvestą paprotį jie tampa krikščionimis. Kalėdos - viena svarbiausių vietnamiečių švenčių, kaip ir Budos gimtadienis, Naujieji metai ar rudens vidurio festivalis. Žmonės eina į bažnyčias vidurnakčio Mišių, o grįžę valgo kalėdinę sriubą, išvirtą iš viščiuko sultinio. Turtingesni kepa kalakutą ir gamina pudingą. Vaikai pagal vakarietišką paprotį palieka batus ne spintose - kad Santa Klausas galėtų įdėti į juos dovanų.
Happy New Year!
Laukdami Kalėdų vaikai ant palangių palieka blizgučiais papuoštus laiškelius. Tikima, kad angelo pavidalo vaikelis, pats Kristus kūdikėlis, dalija dovanas. Palangės taip pat puošiamos elektrinėmis lemputėmis, pritaisytomis prie medinių rėmelių, ir plastiko paveikslėliais, kurie apšviesti gražiai atrodo naktį žvelgiant į langus.
Kai kuriose Vokietijos vietovėse Šv. Mikalojus lanko vaikus ir apdovanoja juos saldumynais. Kartais Šv. Mikalojų lydi jo pagalbininkas - Ruprechtas, kuris paprastai dėvi tamsius rūbus, o kartais būna su ilgu liežuviu ir primena velnią. Ruprechtas visuomet turi lazdą ar vytelę, kuri skirta išdykusiems vaikams bausti. Neretai jis tiesiog slampinėja gatvėmis, primindamas mažiesiems vokietukams, kad prieš Kalėdas reikia būti itin paklusniems ir geriems.
Būtent Vokietijoje gimė idėja Kalėdų eglutę puošti nedidelėmis žvakutėmis. XVII a. žvakutės ant eglės šakų buvo tvirtinamos vašku, ir tik gerokai vėliau atsirado specialūs laikikliai, gerokai sumažinę gaisro tikimybę. Šios tradicijos dėka visame pasaulyje paplito Kalėdinės lemputės, be kurių šiandien beveik neįsivaizduojama Kalėdinė eglutė.
Vokietijoje per Kalėdas kepamas Stollen - tradicinis Kalėdinis vaisinis pyragas. Šis pyragas gardinamas kardamonu, cinamonu, marcipaniniu įdaru bei razinomis, riešutais ar migdolais, o puošiamas cukriniu glajumi.
Happy New Year!
[0] 
[0]
... KĘSTUTIS (apie 1297 m. − 1382 m. rugpjūčio 15 d.) – LDK submonarchas (nuo 1337(?) ar 1345 iki 1381 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382 m.). Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių ..
... gražūs e-atvirukai krikštynų proga, tinkantys tėveliams - pasidžiaukite kartu su jais :)..
... tai trys žavios juodaplaukės: Ina, Solveiga ir Jūratė. "Ne savanaudiškas noras išpopuliareti..
... Vakar Kalėdos atėjo, dar ir šiandien pabus, nepabusk nuo šalto vėjo, kurį parnešiau į namus.....
... Niekam ne paslaptis, kad juosmens apimtis yra pati problemiškiausia. Dėl sėdimo darbo, netinkamos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo liemens srityje ima kauptis riebalai, ir tai tikrai..
... gražūs e-atvirukai studentų dienos proga - nepamiršk pasveikinti draugus studentus :)..
GYVENKIME • sveikai • spalvotai • patogiai • skaniai • draugiškai • stipriai • etiškai • linksmai • pokštaujant • grybaujant • keliaujant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu!
Paskelbta: 2025-04-28
Paskelbta: 2025-04-29
Valiutų keitimo paslaugos keliautojams: patarimai prieš išvykstant.. ... Keliaujant į užsienį, valiutų keitimas yra neišvengiamas procesas, apie kurį būtina pagalvoti dar prieš išvykstant. Tinkamai pasiruošus, galima sutaupyti ne tik pinigų, bet ir išvengti nereikaling..
Mūsų m i s i j a paprasta, tiesiog nepasimesti interneto platybėse..
O jei domina ltvirtove.lt istorija? skaitykite plačiau..