Romantiški meilės tostai :: Tostas įsimylėjėliams

Draugams » Sveikinimų temos » Nauji » Palik PĖDSAKĄ

Visi jau visko palinkėjo: laimės, meilės, pinigų, džiaugsmo. Bet niekas jums nepalinkėjo ir juodo gyvenimo. O juodas gyvenimas tai: kad jus visada per šventes valgytumėte tik juodą duoną. Kad ilsetumėtės tik prie juododsios jūros ir kad visada važinėtumėte tik su juodu mersedesu.
« « « « » » » »

Man atrodo, - pasakė viena dama; - kad vedybos - tai miražas dykumoje... Su rūmais, palmėmis, kupranugariais.
Pirmiausia išnyksta rūmai, paskui palmės ir galiausiai pasilieki su vienu vieninteliu kupranugariu.
Pakelkime taures už nelaimingas moteris!
« « « « » » » »

Valtyje plaukioja vyras ir moteris. Antra diena plaukioja tas pats vyras, bet kita moteris. Trečia diena -tas pats vyras,bet kita mteris. Tad išgerkime už pastovius vyrus ir nepastovias moteris.
« « « « » » » »

Vaikinas su mergina eina į civilinės metrikacijos biurą tuoktis. Staiga mergina sulėtina žingsnį ir, šiek tiek sumišusi, sako:
- Brangusis, aš noriu tau prisipažinti: aš turėjau mylimajį.
- Brangioji, man...
- Nepertrauk! štai to vaikino atminimui ant krūties išsitatuiravau jo portretą.
Po kurio laiko mergina vėl sulėtina žingsnį. Vaikinas nustebęs pažvelgia į savo būsimą žmonelę. - Tu turėjai dar ir kitą?
-Turėjau, brangusis! Ir jo atminimui išsitatuiravau jo portretą ant kitos krūties.
Prie pat civilines metrikacijos skyriaus būsimoji šeimos galva pradeda isteriškai juoktis.
- Ko tu taip? - isižeidusi klausia būsimoji žmonelė. - Išprotėjai, ar ka?
- 0 ne... Aš tiesiog isivaizduoju, kaip ištis jų veidai po dvidešimties metų...
Tad pakelkime taures, bičiuliai, jog ir po dvidešimties ir po penkiasdešimties metų mūsų veidai neištįstų.
« « « « » » » »

Vaikinas atėjo pas mylimosios tėvus pirštis. Tėvas atidžiai klausosi jo prisipažinimų.
- Aš negeriu svaiginamųjų gėrimų! - sako vaikinas.
- Pagirtina!
- Nerūkau.
- Labai gerai, sutinka tėvas.
- Kortu net į rankas neimu.
-Aišku...
- Gyvenu tvarkingai. Vakarais niekur neslampinėju gatvėmis...
- Puiku.
- Ar galiu tikėtis jūsų dukters rankos?
- Niekuomet! - suriko tevas. - Vaikine, aš nenoriu, kad mano žmona man prikaišiotų ir tamsta rodytų pavyzdžių.
Tad pakelkime taures už tuos, kurie gyvenime ne angelai!
« « « « » » » »

Kartą viena moteris paprašė būrėjos, kad ši jai pagelbėtų ir padarytų taip, kad ją vyras labiau mylėtų.
"Aš tai galiu padaryti", atsakė būrėja. "Bet prieš tai turi įvykdyti vieną sąlygą: atnešti tris plaukus iš liūto ūsų."
Nuėjo moteris į zoologijos sodą, pamatė narve liūtą. Baisus jai pasirodė žvėrių karalius. Bet ką darysi svarbu įvykdyti būrėjos užduotį ir išpešti tris plaukus. Moteris ėmė vaikščioti prie liūto narvo kasdien, atnešdavo jam mėsos, gaivaus vandens. Liūtas įprato prie moters, leidosi glostomas, švelniai glamonėjamas. Įsidrąsinusi moteris išpešė tris plaukus ir nunešė juos būrėjai. Ši nustebo:
"Kaip tau pavyko iš tokio klastingo žvėries išpešti tris plaukus?"
"Aš jį sočiai maitinau, švelniai jį glamonėjau", didžiuodamasi atsakė moteris.
Tuomet būrėja pasakė moteriai, kad ji ir su vyru turi elgtis lygiai taip pat švelniai, kaip ir su liūtu.
Tad siūlau tostą už švelnius žmonų santykius su vyrais, tuomet bet koks liūtas taps švelniu katinėliu!
« « « « » » » »

Susiginčijo trys bičiuliai ieškodami apibrėžimo, kas iš tiesų yra toji meilė. Pirmasis pasakė taip:
Meilė tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, deja, nėra atspari klimato poveikiui...
Antrasis tarė šitaip:
Meilė tai gėrimas, kurį tu pats pili į bokalą ir gali ilgą laiką skanaudamas gerti mažais gurkšneliais, o gali ir didžiuliais gurkšniais tarsi ištroškėlis bematant išgerti visą bokalą, bet ir vienu, ir kitu atveju neišvengiamai pamatysi dugną...
O trečiasis pripažino tokią tiesą:
Meilė ir yra meilė: ji atsitiktinė ir dėsninga, ji egzistuoja ir dabartyje, ir amžinybėje...
Visiems trims bičiuliams patiko šių žodžių grožis ir išmintis. Tad pakelkime taurę už meilę!
« « « « » » » »

Leiskit pakelti ir lietuvišką tostą
Už margą raštą, ilgą kraičio juostą -
Tegu jinai lelijom, tulpėm išrašyta,
Lyg saulės kelias veda Jus į laimės rytą.
Leiskit midaus pakelti pilną ragą,
Tegul geltonas gintaras liepsnoja, dega,
Tegul jo karštos liepsnos visad plazda
Ir neša Jus į didį meilės kraštą.
Už Jus, kad laimė kaip gėlė žydėtų
Po Lietuvos dangum žvaigždėtu.
Už šviesų kelią, platų mostą,
Mielieji, ir už Jus leiskite pakelt šį tostą!
« « « « » » » »

Kartą susiginčijo Meilė ir Ištikimybė, kuri iš jų žmonėms reikalingesnė.
- Aišku, aš esu reikalingesnė - sako Meilė. - Ko vertas būtų gyvenimas be manęs?
- O ko verta Meilė be ištikimybės? - Prieštaravo šioji.
- Vaikeliai, - įsikišo Fantazija. - Jeigu manęs nebūtų ir judviejų nebūtų.
Tad pakelkime taures už Fantaziją!
« « « « » » » »

Te Jūsų laimė niekad neišsenka,
Te aukso žiedo nedengia šarma.
Te meilė Jūsų lobiu tampa
Ir buna neiškeičiama!
« « « « » » » »