Padėkos žodžiai mamai, tėčiui, tėvams, mokytojams

Draugams » Sveikinimų temos » Nauji » Palik PĖDSAKĄ

Dovanų ir laimės karalienė,
Švenciu sokoladine mama-
Nepamirsusi manes nei dienai,
Lepinus daznai mane slapta.

As ilgiuosi Tavo veido, ranku
Glosciusiu, sukavusiu mane.
As ilgiuos dabar vaikystes lango,
Pro kuri as saukdavau Tave.

Kriksto Motinele - Tu viena-
Tu lyg Motina - man amzina.
« « « « » » » »

Dėkui tau už nemigo naktis,
Už mokyma pažint gyvenimą,
Už meilės, Džiaugsmo kupinas akis,
Už viską tau dėkoju Mama.
« « « « » » » »

Dėkojame Jums už visus vargus vaikystėje, jaunystėje
Už meilę, šilumą
Dėkojame, kad auklėjote, prižiūrėjote mus.
Dėkojame, kad šią gražią dieną esate su mumis
Ir kad išleidžiate i naująją kelionę.

Labai Jums AČIŪ!
« « « « » » » »

Brangūs, Tėveliai, tad nepaliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų - upė be vandens,
tad būkit laimingi, dar pašventins
dirvos gyvą kvapą savo delnuose.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų
tad ir dabar prisisėmę ištvermės
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo vyriausius vaikus.

Priimkit pagarbą, priimkit švelnų žodį
Priimkit spalio tylą laukuose,
Kaip gera šiandien mums
Visiems žinoti, kad didi šventė
Ir nerimas Jūsų širdyse.
Jums už užauginimą -
Artojo triūsas ir poeto eilės,
Žvaigždžių mirgėjimas
Bendro gyvenimo keliuos,
Ar būtų tiek giedros be jūsų meilės
tėvystės ir motinystės pareigos šventos..
« « « « » » » »

Brangūs, Tėveliai, nesiliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų - upė be vandens.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
kančios iš nukamuoto artimo žmogaus kūno.
Būkit laimingi, belaukdami vieni kitų begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų.
Būkit laimingi į kelią išleisdami ir savo vaikus.
« « « « » » » »

Brangioji saule, kai iš dangaus žiūrėsi į žemę, pačiais šilčiausiais spinduliais glostyk mano mamos galvą, kad ji pajustų, kokia man yra brangi.
Laisvūne vėjau, kai skrisi nerūpestingais žemės keliais, sutikęs mano mamą pakštelk jai į skruostą, kad atmintų, kaip aš ją bučiuodavau vaikystėje.
Gerasis Dieve, saugok tą didį turtą, pavadintą MAMOS vardu, ir būk atidus, kai klausysi jos tylių maldų.
Vienintele mamyte, ačiū už gero linkinčias mintis, aš jas kasdien randu vakaro tyloje, jos man labai svarbios.
« « « « » » » »

Be palaimos žodžių nepalinksiu namų,
Neperžengsiu slenksčio į lemtį.
Nereikia taip nieko, kaip žodžio Tėvų.
Kur gėrio galėsiu aš semtis:

Rasos tyro lašo gaivinti viltims
Ir saulės šviesos tiesti keliui,
Vaivorykštės juostų svaiginti mintims
Ir kartais suklupti ant kelių-

Priglusti prie žemės, klausytis minties-
Galbūt ji pajaus širdį geliant?
Kur širdgėla mano pažadins viltis
Ant Tavo ir Motinos kelio...

Be palaimos žodžių nepaliksiu namų-
Ant sąžinės lauko prieš Tėvus suklumpu.
[N. Laukavičienė - Kreipimasis į tėvelius]
« « « « » » » »

Aš - trapus ir baltas popieriaus lapas,
Pats nusispalvinti negaliu,
Tad, jei piešite tamsiomis spalvomis,- būsiu niūrus,
Jei piešite mane skaisčiomis spalvomis, -būsiu šviesus ir linksma

Aš - paruoštas lipdymui molio gabalas,
Pats nusilipdyti negaliu,
Tad, jei lipdysite mane piktą,-būsiu gąsdinantis,
Jei lipdysite mane mąstantį,- būsiu paguodžiantis.

Aš- maža ir gležna gyvybės sėkla,
Pati išdygti negaliu,
Tad, jei sėsite mane abejingai, užaugsiu menka,
Jei sėsite mane su meile, užaugsiu derlinga.

AŠ- jusų sumanyta, bet neužbaigta daina,
Pati sau žodžių pasirašyti negaliu,
Tad, jei sudėsite į mane bet kokius žodžius skambėsiu padrikai,
Jei sudėsite į mane išminties pilnus žodžius, skambėsiu gyvai.

Globokite, mylėkite mane, aš - jūsų vaikas!
« « « « » » » »

Aš - Jūsų didžiausias džiaugsmas.Gyvenimo prasmė.Aš sugebu atnešti Jums laimę,nes Jūs mano artimiausi,mano brangiausi žmones.Mano Motina ir Tėvas... geriausi ir gražiausi pasaulyje.
Aš - Jūsų didžiausias rūpestis,Jūsų vargelis,nemiegotos naktys ir ašaros.Sugebu pareikalauti is Jūsų geriausių valandų,sugebu sugriauti Jūsų planus.
Aš - Jūsų neparašyta disertacija,nepastatyti namai...

Bet ,aš - Žmogus.

Mane reikia ne tik prausti,šukuoti,valgydinti.Su manim reikia kalbėti,dainuoti,sekti pasakas.Manyje reikia matyti ir gerbti žmogų.Ir aš juo būsiu.Būsiu didžiausias Jūsų rūpestis,ateitis,Jūsų neišsipildžiusios svajonės,Jūsų didžiausia laimė...
« « « « » » » »

Ar kada nors kas išmatuos
Kiek žemėj skausmo ir kančios,
Kiek ilgo nemigo naktų
Pabėgus vilčiai iš namų.
Tame skausme ir ilgesy
Tu visada šalia esi.
Tik Tavo rankų liečiama
Į šalį traukiasi kančia
Tik šiluma Tavos širdies
Bėdas įveikt greičiau padės.
Tame džiaugsme ir nevilty
Tau ačiū, kad šalia esi.

[Autorius: Eglė Miliušytė-Brazdžiūnė /Egmilė]
« « « « » » » »