Padėkos žodžiai mamai, tėčiui, tėvams, mokytojams

Draugams » Sveikinimų temos » Nauji » Palik PĖDSAKĄ

Mano Gydytojui,

Brangusis mano Daktare, aš Tau dėkoju
Užtai, kad plaka dėl žmonių Tava širdis,
Už tai, kad dėl visų sveikatą Tu aukoji
Gražindamas tyras gyvenimo viltis..
« « « « » » » »

Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių,
Kaip mūs darželyje baltieji jazminai!
Tiesa, tada Tu nesumerkdavai akelių,
Ir verkiančią dainomis raminai.
Ir laime mums tada žydėjo dienos,
Ir džiaugsmą nešė bręstantys javai.
Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas
Nes visad, mama,būdavai linksma.
Dabar ruduo. Ir medžių krenta lapai
Ir jazminai baltieji nepražys.
Ir aš žinau, brangi Mamyte,
Jaunystės dienos niekad nesugrįš.
Palaiminki mane, Mamyte,
Į tolį kelio išlydėk
Ir lauk parimusi prie vartų,
Tiktai, žiūrėk, nebeliūdėk.
Ir aplankysiu dar tave ne kartą
Kada naktis ant pliko lauko snaus.
Kai vakaras užskleis pavėsį,
Kai rytas naują sapną aus.
Pamoki man ranka prie vartų,
Laimingo man gyvenimo linkėk.
Neverki, neliūdėk, Mamyte,
Laimingi būsim, patikėk!
« « « « » » » »

Lik sveika, brangioji mama,
Sapnuoki vien gerus sapnus,
O man kelionės vėjai šnara,
Neverk - sugrįšiu į namus.
Kokia žavi, kokia jaunystė,
O tu pasauly tik viena,
Ir kaip galėčiau nesugrįžti,
Sugrįšiu, tik jau ne viena.
Palaimink, mama, tėti mus,
Akimirkai paliekame namus..
« « « « » » » »

Leiskite padėkoti uz lengva gyvenima Jusu namuose. Kai tekejau uz Jusu Sunaus, niekada nesitikejau tokio nuosirdaus Jusu pritarimo. Kai perzengiau Jusu namu slenksti, nesitikejau Jusu rupescio musu jauna, nepatyrusia seima, nesitikejau tiek daug pamokymu ir patarimu, nesitikejau, kad darbuosites su manimi, o daznai ir uz mane. Atrode, kad myleti galima tik mama.

Lai zydi Jums mano uzaugintos geles. Lai klauso Jusu musu vaikai- Jusu anukai. Lai stiepiasi i saule musu bendri dziaugsmai ir gyvenimiska kasdienybe. Tegu nusvinta Jusu akys musu namuose. Geroji Motinele, turite zinoti, kad esate labai brangi ir artima, kad rupinsiuos Jumis visados.

Linkiu Jums laimes!
« « « « » » » »

Kol mes neužaugame nesuprantame, koks nuostabus yra tėtis - geras, išmintingas... Mes diena po dienos priimame tai, ką jis aukoja dėl mūsų, nes myli. Užaugę suprantame, kiek daug jo meilė reiškė, ir koks rūpestingas jis buvo. Ir visa tai Tau, tėti, grįžta su linkėjimais, kurių tu nusipelnei. Ir dar daugiau, nes negali būti geresnio tėčio, negu tas, kuriam šie linkėjimai skirti.
Turėti tokį tėtį kaip Tu - tai turėti šiltus prisiminimus iš vaikystės, jaunystės...
Turėti tokį tėtį kaip Tu - viena iš gyvenimo vertybių..
« « « « » » » »

Kol mes neužaugam, mes niekada nežinom, ar bent pilnai įsivaizduojam, kokie nuostabūs yra tėvai - geri, išmintingi. Mes papraščiausiai diena iš dienos priimam tai, ką jie aukoja dėl mūsų, nes mus myli. Bet kai mes užaugam ir pagaliau suprantam, kiek daug iš tikrųjų jų meilė reiškė, ir kokie rūpestingi jie buvo. Ir visa tai Jums, mama, tėveli, tai grįžta su linkėjimais, kurių Jūs nusipelnėte. Ir dar daugiau, nes negali būti mielesnių tėvų, negu Jūs, kuriems šie linkėjimai skirti. Turėti mamą kaip tu - tai turėti šiltus prisiminimus iš praėjusio laiko. Turėti tėtį kaip tu - viena iš gyvenimo šventybių.
« « « « » » » »

Kol dar nebuvome tapę tėvais,
Niekada neverkėm matydami ašaras.
Niekada nesikraustydavom iš proto iš laimės

Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
Niekada nesėdėdavom naktį
Žiūrėdami į miegantį vaiką.
Mes niekada nesikeldavom kas 10 minučių
Tiesiog įsitikinti, kad viskas...tvarkoje.

Kol dar nebuvome tapę tėvais,
Niekada nelaikydavom rankose miegančio vaiko,
Nes gaila padėti.
Niekada mūsų širdys nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių,

Kad kažkam negalėjom palengvinti skausmo.
Kol dar nebuvome tapę tėvais,
Nežinojome ką reiškia jausti,
Tarsi širdis būtų išlipusi iš kūno

Mieli tėveliai, kiekvieną kartą, kai šypsomės, verkiam, džiaugiamės ar liūdim, mes visada esam dėkingi Jums už šypseną, už gyvenimo pilnatvę, už kelią, kuriuo mokėte ir mokote eiti, už pirmą pabarimą, už švelnų žodį.
Mylim jus visa širdim mieli tėveliai ir dar kartą dėkojam už viską...
« « « « » » » »

Kiekvieną kartą, kai šypsausi, verkiu, džiaugiuosi ar liūdžiu, aš visada esu dėkinga Jums, mieli tėveliai, už mano gimimą, už šypseną, už gyvenimo pilnatvę, už kelią, kuriuo mokėte ir mokote eiti, už pirmą pabarimą, už švelnumą, už žaidimus ne tik vaikystėje, bet ir paauglystėje ir jaunystėje. Ar atsimenate, tėtuk ir mamyte, kaip žaisdavome domino? Žaidimą "Cirkas", kai niekas nenorėdavo nusileisti su ožka žemyn...Ar pamenate pirmuosius mano draugus ir ilgėlesnius pasisėdėjimus? Ar pamenate, kai tą akimirką, kai supratome visi, juk aš jau nebe vaikas . Nors Jums visada tokia ir liksiu. Mažytė Jūsų dukra, kuriai reikia šilumos, pagalbos, užuojautos šypsenos. Man visada reikės Jūsų patarimo, meilės, supratimo, Jūsų buvimo šalia. Man visada reikės, kad aš žinočiau, jog Jūs esate šalia. Šiandien susieju gyvenimą su man labai artimu ir brangiu žmogumi, kuris nuo šiol irgi tampa mano kelrode žvaigžde. Bet atminkite, aš niekada nepamiršiu Jūsų ir visada būsiu dėkinga, kad esu...
Myliu Jus visa širdimi ir dėkoju už gerumą, meilę, šilumą, nuoširdumą ir tikrą nepakartojamą vaikystę, paauglystę ir jaunystę. Dar kartą ačiū Jums, tėveliai, už viską. Visada Jus mylėsiu.
« « « « » » » »

Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, pauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų tikrai nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio keliu, mokėte nepaklysti gyvenimo kryžkelėse.... Kad ir kur Jūs bebūtumėt, mus visada pasieks Jūsų begalinis ilgesys. Mes neleisime, kad Jūs gyventumėte amžinu laikimu. Visada Jūsų balsas pašauks į gimtąją pastogę. Kai pavargsite, mes užstosime Jus nuo gyvenimo audrų ir vėjų..... O dabar leiskt mums atsiremti į Jūsų pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui. Lai Jūsų akių žiburėliai tebus kelrode žvaigžde mūsų gyvenimo kely...
« « « « » » » »

Gražesnio žodžio nerandu
Už paprastą lietuviškąjį "ačiū",
Kurį išmokėt pamokų metu
Tarsi burtažodį, atėjusį iš bočių.
Dar padėkot norėjau už žinias,
Už šilumą, už rūpestį, už meilę,
Už tai, kad man padėjot save rast,
Išmokėt nepalūžt, padarius klaidą.
« « « « » » » »