Didžiausia pasaulio sala

Centrinėje dalyje ledo vidutinis storis 2300 m, didžiausias - 3400 m. Tūris - 2,6 mln. km³. Dėl visuotinio klimato atšilimo ledo danga palaipsniui tirpsta. Siaurais slėniais ledynai leidžiasi į jūrą ir sudaro daugybę ledkalnių (13-15 tūkst. per metus). Ledu nepadengtos sritys (plotis iki 250 km) driekiasi salos pakrantėse, ypač pietvakariuose ir šiaurėje. Joms būdingas plokščiakalnių reljefas (aukštis 400-600 m) ir kalnų masyvai (iki 2000 m). Rytinėje salos pakrantėje iškilęs aukščiausias kalnas - Gunbjornas (3694 m). Grenlandijos kranto linija labai raižyta, gausu fjordų (tarp jų ilgiausias pasaulyje - Skorsbio užutėkis), nemažų salų (Disko sala ir kt.).

Grenlandijos klimatas arktinis ir subarktinis; pakrantėse - jūrinis, virš ledyno - žemyninis. Vidutinė sausio temperatūra pakrantėje: nuo -7 C pietinėje iki -36 C, liepos mėnesio: nuo +10 C pietuose iki +3 C šiaurės vakaruose. Salos centre vidutinė sausio temperatūra yra -46 C, liepos -12 C. Metinis kritulių kiekis pietuose 800-1100 mm, šiaurėje 150-250 mm, virš ledo dangos 300-400 mm.

Pakrantėse būdinga tundros augalija, pačiuose pietuose yra kreivamiškių, o šiaurėje vyrauja arktinės dykumos. Grenlandijoje gyvena šiauriniai elniai, avijaučiai, baltieji lokiai, poliarinės lapės, baltieji vilkai (iš viso, virš 30 žinduolių rūšių), taip pat gausu jūrinių paukščių.

Grenlandijoje gyvena daugiau kaip 57000 gyventojų, kurių 88 proc. yra grenlandai (inuitai arba inuitų dalis susimaišusi su europiečiais, daugiausiai islandais ir danais. Like 12proc. - europiečiai, vėlgi - daugiausiai danai). Dauguma Grenlandijos gyventojų įsikūrę pakrantėse, ypač pietvakariuose, nes čia klimatas ne toks atšiaurus. Didžioji dalis gyventojų evangelikai liuteronai. Šalyje šalia oficialios grenlandų kalbos, dar kalbama daniškai ir angliškai.