Didžiausia Lietuvoje pelkė

Šiaurės vakaruose moreninis gūbrys skiria pelkę nuo Amalvo palios. Žuvinto pelkės rytuose yra Žuvinto ežeras; per pelkę ir ežerą teka Dovinė, pelkės pietiniu pakraščiu į Žuvinto ežerą teka Kiaulyčia. Dovinė dalija pelkę į dvi dalis, kurių viduryje yra aukštapelkės (6,5 m aukščiau Žuvinto ežero lygio). Pakraščiuose – žemapelkė. Durpių klodo didžiausias storis 8,1 m.

Aleknonių kaime veikia Žuvinto rezervato muziejus, kuriame eksponuojama unikali Žuvinto rezervato gamtinė aplinka, pelkėjančio ežero evoliucija, būdingiausi aplinkinio kraštovaizdžio augalai bei gyvūnai. Po Žuvinto ežero ir pelkių platybes galima pasižvalgyti nuo čia esančio apžvalgos bokštelio.

Labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Ežere buvo labai daug paukščių, kurie viliojo tyrinėtojus jau XIX amžiuje. Iš viso Žuvinto biosferos rezervate nuo 1980 m. yra stebėtos net 227 sparnuočių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri. Žuvinto rezervate migracijų metu apsistoja įspūdingi varnėnų, šiaurinių žąsų, Lietuvoje saugomų pilkųjų žąsų bei gervių pulkai. Rezervate peri daug saugomų paukščių rūšių: didysis baublys, gervė, tetervinas, didžioji kuolinga, meldinė nendrinukė, juodasis gandras ir kt.

Žuvinto rezervate yra rasta 108 samanų, 105 dumblių, 107 grybų ir daugiau nei 600 rūšių aukštesniųjų augalų. Tokia didelė augalų įvairovė yra galima dėl didelės biotopų įvairovės.

Žuvinto rezervate užfiksuota apie 2000 vabzdžių, 5 roplių ir 10 varliagyvių rūšių. Rezervate aptikta virš 40 rūšių žinduolių. Tai ir vilkai, briedžiai, šernai, lapės, kanadinės audinės, bebrai, smulkūs graužikai. Žuvinto ežere gyvena Lietuvoje saugomos ūdros. Gyvenvietėse aptinkamos šikšnosparnių kolonijos. Vien tik Žuvinto ežere aptinkamos 22 žuvų rūšys. Lydekos, karšiai, lynai, vijūnai bei kt.