Lao Dzė - (dar Lao Zi, Lao Tzu, Lao Tse, Lao Tze, Laodzi, VI a. pr. Kr.) senovės Kinijos filosofas, tradiciškai laikomas vienu daoizmo pradininku. Vėliau daoizmo dievybė.
Gyvenimo data nežinoma: tradiciškai VI a. pr. m. e., yra manančių, kad IV a. pr. m. e. arba kad Laodzi iš viso nėra istorinė asmenybė. Laodzi priskiriama vieno svarbiausių daoistinių veikalų, vadinamo "Laodzi" arba "Daodedzingu" (道德经 Dàodéjīng "Knyga apie Dao ir De"), autorystė.
Apie Laodzi yra išlikę daug populiarių pasakojimų, tačiau atskirti faktų nuo mitų neįmanoma. Tradiciškai manoma, kad Laodzi buvo vyresnis, bet gyveno tuo pačiu metu kaip Konfucijus, tačiau dabar teigiama, kad galėjo gyventi gerokai vėliau arba išvis toks asmuo niekada neegzistavo. "Daodedzingo" autorystė taip pat ginčytina.
Pasak legendų, Laodzi pradėtas, kai jo motina išvydo krentančią žvaigždę. Motinos įsčiose Laodzi augo 62 metus. Gimė motinai atsirėmus į slyvos medį. Iškart gimęs atodė kaip suaugęs vyras žila barzda ir ilgomis ausimis (kas simbolizavo išmintį bei ilgaamžiškumą).
Žinomos biografijos pasakoja, kad Laodzi dirbęs Čou (Chou) valstybės dvare archyvaru. Čia susipažino su Geltonojo Imperatoriaus raštais ir kitais klasikiniais tekstais. Laodzi vedė, susilaukė sūnaus, vėliau tapusio kariu. Nemažai giminių kildina save iš Laodzi.
Pasakojama, kad Laodzi pavargo nuo moraliai degradavusio miesto. Sulaukęs 160-ties, jis iškeliavo į vakarus ir apsigyveno pasienyje kaip atsiskyrėlis. Einant pro miesto (ar valstybės) vartus, jį atpažino sargybinis ir paprašė išdėstyti savo išmintį. Taip atsiradęs "Daodedzingas".
Laodzi niekada oficialiai neįkūrė jokios mokyklos, tačiau apie jį buriavosi nemažai ištikimų mokinių. Yra istorijų apie Konfucijaus susitikimą su Laodzi..