Lao Dzės mintys :: Žymių žmonių mintys

Sielai » Mintys » Temos » Autoriai » Merfologija » Pasiklydusios mintys » Naujausios » Palik PĖDSAKĄ

• Didžioji išmintis lyg kvailumas; didžiausia gražbylystė lyg mikčiojimas. [Išmintis]
• Geriausias lyderis yra tas, apie kurį žmonės beveik nežino, tačiau kai jis įgyvendina savo tikslus, jie sako - mes patys tai padarėm. [Lyderiai]
• Geriems būti geram ir geram būti negeriems – štai didžiausias gerumas. [Gerumas]
• Kai džiaugsmas savo viršūnę pasiekia, pakrypsta pykčio link. Kai pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra tam, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra. [Pyktis]
• Kai visi sužino, kad grožis gražus, atsiranda bjaurumas; kai visi sužino, kad gėris – geras, atsiranda blogis. [Grožis]
• Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausieji žmonės žemėje. [Laimė]
• Tas, kas padarė man gyvenimą nuostabų, padarys nuostabią ir mano mirtį. [Gyvenimas]
• Tas, kuris kovoja dėl Meilės, nugali. [Meilė]
• Tas, kuris žino, nekalba, o tas, kuris kalba, nežino [Kalba]
• Teisingi žodžiai – ne visada malonūs, o malonūs žodžiai – ne visada teisingi. [Žodžiai]

[0]

[0]

Jūsų nuomonė padeda mums tobulėti

Įrašoma tik pirmą Jūsų nuomonė.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el.paštas llaimaa[et.]gmail.com

Puslapiai: 1 2

Lao Dzė - (dar Lao Zi, Lao Tzu, Lao Tse, Lao Tze, Laodzi, VI a. pr. Kr.) – senovės Kinijos filosofas, tradiciškai laikomas vienu daoizmo pradininku. Vėliau – daoizmo dievybė.

Gyvenimo data nežinoma: tradiciškai – VI a. pr. m. e., yra manančių, kad IV a. pr. m. e. arba kad Laodzi iš viso nėra istorinė asmenybė. Laodzi priskiriama vieno svarbiausių daoistinių veikalų, vadinamo "Laodzi" arba "Daodedzingu" (道德经 Dàodéjîng – "Knyga apie Dao ir De"), autorystė.

Apie Laodzi yra išlikę daug populiarių pasakojimų, tačiau atskirti faktų nuo mitų neįmanoma. Tradiciškai manoma, kad Laodzi buvo vyresnis, bet gyveno tuo pačiu metu kaip Konfucijus, tačiau dabar teigiama, kad galėjo gyventi gerokai vėliau arba išvis toks asmuo niekada neegzistavo. "Daodedzingo" autorystė taip pat ginčytina.

Pasak legendų, Laodzi pradėtas, kai jo motina išvydo krentančią žvaigždę. Motinos įsčiose Laodzi augo 62 metus. Gimė motinai atsirėmus į slyvos medį. Iškart gimęs atodė kaip suaugęs vyras žila barzda ir ilgomis ausimis (kas simbolizavo išmintį bei ilgaamžiškumą).

Žinomos biografijos pasakoja, kad Laodzi dirbęs Čou (Chou) valstybės dvare archyvaru. Čia susipažino su Geltonojo Imperatoriaus raštais ir kitais klasikiniais tekstais. Laodzi vedė, susilaukė sūnaus, vėliau tapusio kariu. Nemažai giminių kildina save iš Laodzi.

Pasakojama, kad Laodzi pavargo nuo moraliai degradavusio miesto. Sulaukęs 160-ties, jis iškeliavo į vakarus ir apsigyveno pasienyje kaip atsiskyrėlis. Einant pro miesto (ar valstybės) vartus, jį atpažino sargybinis ir paprašė išdėstyti savo išmintį. Taip atsiradęs "Daodedzingas".

Laodzi niekada oficialiai neįkūrė jokios mokyklos, tačiau apie jį buriavosi nemažai ištikimų mokinių. Yra istorijų apie Konfucijaus susitikimą su Laodzi....