Užgavėnės - išskirtinė metų diena. Ja baigiasi pokalėdinis linksmybių laikotarpis ir prasideda priešvelykinio susitelkimo metas, tai tradicinė ne tik lietuvių, bet ir daugumos Europos šalių gyventojų šventė.
Ji švenčiama likus 46 dienoms, t.y. 7 savaitėms iki Velykų. XX a. pabaigoje Užgavėnės daugelyje Lietuvos regionų, išskyrus Žemaitiją, buvo primirštos, tačiau apie 1985-uosius-1990-uosius metus jos vėl buvo atgaivintos.
Užgavėnių pavadinimas kilęs nuo gavėnios pavadinimo, o pastarasis nuo žodžių gavėti" (silpti) bei "gautis" (žemė gaunasi iš po žiemos miego).
Užgavėnių šventės paskirtis išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį. Savo pobūdžiu užgavėnės tarsi karnavalas tai liaudies šventė nesusijusi su jokiomis bažnytinėmis apeigomis.
Kitą dieną po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Šventė yra pagoniška, tačiau vėliau glaudžiai susieta su krikščionybe. Seniau ji buvo vadinama Ragučio švente. Užgavėnės paskutinė žiemos mėsiedo diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Iš pat ankstyvo ryto moterys verda, kepa. Sunkesnių darbų jau nedirbama.
Užgavėnės ir viskas apie šventę Pasveikink šventės proga išsiųsdamas gražų e-atviruką