» Dalmatinas
Jūs esate »
Pradžia »
Pomėgiams » Gyvūnų pasaulis »
Temos »» Šunų veislės
Dalmatinas - tai išskirtinis šuo - žmogus, pamatęs dalmatiną, niekada jo neužmirš ir su jokiu kitu šunimi nesupainios, nors pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 400 šunų veislių. Nedidelės juodos dėmelės vaiskiai baltame fone - unikalu! Jei neturėtų tų juodų lopukų, niekuo neišsiskirtų iš kitų skalikų.
Kilmės istorija - paini ir miglota, bet daugybė faktų liudija labai seną ir garbingą dalmatinų praeitį. Archeologai, kasinėdami Viduržemio jūros baseino šalyse, aptiko šunų figūrėles (4-2 tūkst. m. pr. Kristų), labai primenančias dalmatinus. Yra ir senovinių rašytinių šaltinių - graikų filosofas Ksenofontas (430-359 pr. Kristų) rašė, kad vienspalviai šunys turi paprastą kilmę, o kilmingieji - dėmėti.
XVIII amžiuje dalmatinai "perkrikštyti" karietų šunimis. Jėga, ištvermė, meilė arkliams, pastabumas ir kūno lankstumas padarė juos nepakeičiamais keliautojų pagalbininkais. Jie lydėjo turtuolių karietas kelionėse ir saugojo mantą. Tų laikų paveiksluose dalmatinai trumpaausiai, mat nukabę ausys trukdė kovoti su žvėrimis, sutinkamais gūdžiuose miškuose.
Medžiotojai, sargai, kelionių palydovai ir net
gaisrininkai buvo dalmatinai. Jie bėgdavo į dūmų kvapą prieš arkliais pakinkytą gaisrininkų vežimą, skindami kelią pro žioplių minią.
Nors rašytinių ir vaizduojamojo meno šaltinių daug, bet tiksliai atsakyti į klausimą "Kur dalmatino tėvynė?" sunku. Viena iš versijų teigia: dalmatinai kilę iš istorinės Jugoslavijos provincijos Dalmatijos (Viduržemio ir Adrijos jūros teritorijos).
1905 m. susikūrė Amerikos dalmatinų mėgėjų klubas. Pirmasis JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas laikė ir veisė dalmatinus. Na, o 1956-aisiais visas pasaulis ėmė kliedėti dalmatinais - Dodi Smit "Šimtas vienas dalmatinas", vėliau sustiprintas multiplikacinės Volto Disnėjaus versijos, taip išpopuliarino šią veislę, kad Amerikos dalmatinų mėgėjų klubas prašė veisėjus apriboti dalmatinų veisimą, kad nebūtų pakenkta veislei.
Šios veislės šunys nepanašūs į jokius kitus, išsiskiria įdomiu charakteriu. Jie aristokratiški, ramūs, niekada neloja be reikalo. Dalmatinai greiti, ištvermingi, tvirto sudėjimo. Patinų aukštis ties ketera 56-61 cm, patelių 54-59 cm. Patinai sveria 27-32 kg, patelės 24-29 kg.
Dalmatinų veisėjai reikalauja arba primygtinai rekomenduoja, kad kiekvienas šeimininkas baigtų su savo šuniu nors bendrojo paklusnumo dresūros kursą. Dalmatinai kaip taisyklė visuomet tikrina šeimininką, net ir gerai treniruotas šuo gali jį bet kada nustebinti neįprastu elgesiu. Tai tik būdas patikrinti leistiną ribą. Todėl dažnai jie turi nelabai protingų šunų reputaciją.
Paprastai dalmatinas ne pats geriausias kompanionas mažiems vaikams. Šuniukai labai greitai auga ir yra nepaprastai aktyvūs. Dalmatinas gali pargriauti kūdikį vienu geru uodegos mostu, jau nekalbant apie šuniuko meilumo priepuolius.
Paprastai šunys šeriasi tik du kartus per metus, tai dalmatinai, verta pakartoti, šeriasi visus metus - tai vienas iš trūkumų. Jų trumpas kietas plaukas taip tvirtai įsikabina į visus medžiaginius paviršius (t. y., baldai, kilimai, drabužiai, patalynė, automobilio sėdynės...), kad išvalyti su paprastu siurbliu ar skalbimo mašina labai sunku. Su šia problema galima kovoti, tik kiekvieną dieną šukuojant šuniuką lauke, bet tai tik sumažins plaukų kiekį namuose, o visiškai jų išvengti neįmanoma.
Dalmatinai turi dar vieną keistenybę - jie šypsosi . Gal tai atrodo ir neįtikėtina, kitiems kelia baimę. Dalmalinai moka šypsotis: kai jie geros nuotaikos, jie išsišiepia ir tuomet matomi dantys. Daugelis žmonių mano, kad tik pykdamas šuo rodo dantis ir prisibijo "besišypsančio" dalmatino
Dalmatinai labai lengvai pasiduoda dresūrai. Šį šunį galima daug ko išmokyti, tik svarbu visuomet jį paskatinti pagyrimu arba kokiu skanėstu, tačiau niekada nešaukite, o tuo labiau nesuduokite savo augintiniui. Jei dalmatiną mokysite nuolat to paties pratimo, Jūsų šunelis greitai praras norą ir užsispyręs gali nieko neatlikti. Todėl trumpi pratimai ar vieno pratimo keitimas kitu visuomet yra naudinga: tokiu būdu dalmatinas mokysis greitai ir su džiaugsmu.
STANDARTAS
FCI standartas Nr. 153
DALMATINAS (Dalmatinac, Dalmatian)
VERTĖ: Skirmantė Kiliūtė.
KILMĖS ŠALIS: Dalmatija, Kroatijos Respublika.
GALIOJANČIO STANDARTO ORGINALO PASKELBIMO DATA: 1999 m. balandžio 14 d.
PASKIRTIS: Kompanionas, šeimos šuo, tinkantis dresuoti įvairiems tikslams.
FCI KLASIFIKACIJA : VI grupė (Kraujasekiai ir giminingos veislės). III sekcija (Giminingos veislės). Neturi darbinės klasės.
TRUMPA KILMĖS ISTORIJA : Dalmatinų kilmės istorija vis dar miglota ir paremta tik spėlionėmis. Iš iliustracijų, rastų senovės faraonų kapuose ir panašių į paveikslus, priskiriamus laikotarpiui nuo XVI iki XVIII amžiaus, spėjama, kad dalmatinai egzistuoja jau tūkstančius metų. XIV amžiaus ir 1719 metų bažnyčios metraščiuose teigiama, kad veislė atsirado Viduržemio jūros baseino regione ir ypač Dalmatijos krantų apylinkėse.
Anksčiausios veislės iliustracijos randamos XVI amžiaus italų dailininkų paveiksluose ir freskoje Dalmatijoje, kurią galima priskirti maždaug 1710 metams.
Tomo Beviko (Thomas Bewick) darbe, išleistame 1792 metais, pateikiamas dalmatino, vadinamo karietų šunimi, aprašymas ir piešinys.
Pirmąjį dalmatinų veislės standartą 1882 metais parašė anglas Vero Šo (Vero Shaw). 1890 metais šis standartas pripažintas oficialiu veislės standartu.
BENDRA IŠVAIZDA: Dalmatinas puikiai subalansuotas, išskirtinai dėmėtas, stiprus, raumeningas ir aktyvus šuo. Simetriškas, ne grubus ar gremėzdiškas ir kaip buvęs karietų šuo, gebantis ilgai išlaikyti didelį judėjimo tempą.
SVARBIAUSIOS PROPORCIJOS: Kūno ilgis : aukštis ties ketera = apytiksliai 10 : 9.
Kaukolės ilgis : snukio ilgis = 1 : 1.
ELGESYS/TEMPERAMENTAS: Bendraujantis ir draugiškas, ne bailus ar neryžtingas, nenervingas ir neagresyvus.
GALVA: Vidutinio dydžio.
VIRŠUGALVIS:
Kaukolė: plokščia, gana plati tarp ausų, su gerai apibrėžtais smilkiniais.
Nežymi kaktinė raukšlelė. Visiškai be raukšlių.
Perėjimas iš kaktos į snukį: Vidutiniškai aiškiai išreikštas.
Nosies veidrodėlis: Juodadėmių šunų visada juodas, rudadėmių - rudas.
Snukis: Ilgas, stiprus, nenusmailėjęs. Nosies viršūnėlė tiesi ir lygiagreti viršutiniam kaukolės kontūrui.
Lūpos: Lygios, gana gerai dengiančios žandikaulius, nenukarusios. Pageidaujama pilna pigmentacija.
Žandikauliai/Dantys: Žandikauliai stiprūs, puikus, taisyklingai žirkliškas sukandimas, t.y., sukandus dantis viršutiniai dantys vidinėmis pusėmis tvirtai prisiglaudžia prie apatinių dantų išorinių pusių ir sudaro kvadratinį žandikaulį. Pageidaujamas pilnas 42 dantų komplektas (atitinkantis dantų formulę). Dantys proporcingi ir balti.
Akys: Gan toli viena nuo kitos, vidutinio dydžio, apvalios, skaisčios ir blizgančios, žvilgsnis protingas ir gyvas. Juodadėmių tamsiai rudos, rudadėmių nuo šviesiai rudos iki gintarinės spalvos. Juodadėmių šunų akių apvadai visiškai juodi, rudadėmių rudi. Akies vokas dengia akies obuolį.
Ausys: Išaugusios gana aukštai, vidutinio dydžio, gan plačios prie pagrindo. Laikomos prie galvos, tolygiai smailėjančios iki apvalaus galiuko. Švelnaus, plono plauko, aiškiai apibrėžtais kraštais, geriau dėmėtos.
KAKLAS: Gana ilgas, gražiai išlenktas, plonėjantis link galvos, be nuokaros.
KŪNAS:
Ketera: Gerai abibrėžta.
Nugara : Stipri, lygi.
Juosmuo: Lygus, raumeningas, šiek tiek apvalėjantis.
Strėnos: Labai nuožulnios.
Krūtinė: Ne per plati, bet gili ir erdvi. Krūtinkaulis turi siekti alkūnes. Profilyje gerai matoma krūtinės linija. Šonkauliai proporcingi, ilgi, spyruokliuojantys, neplokšti, ne statinės formos, gerai susiformavę.
Pilvas: Įtrauktas.
Apatinė profilio linija: Pilvo linija aiškiai kerta juosmenį.
UODEGA: Beveik siekia kulno sąnarį. Stipri prie pagrindo, palaipsniui plonėjanti iki galiuko, lygi. Išaugusi nei per žemai, nei per aukštai. Ramybės būsenoje nuleista, paskutiniame uodegos trečdalyje nežymiai lenkta į viršų. Judant laikoma šiek tiek aukščiau nugaros linijos, bet negali būti tiesi ar riesta. Pageidautina dėmėta.
PRIEKINĖS GALŪNĖS: Priekinės kojos idealiai tiesios, su stipriais, per visą ilgį apvaliais kaulais.
Pečiai: Vidutiniškai nuožulnūs, tiesūs ir raumeningi.
Alkūnės: Prigludusios prie kūno, nukreiptos tiesiai atgal.
Plaštakų sąnariai: Stiprūs, elastingi.
UŽPAKALINĖS GALŪNĖS: Tiesios, raumeningos, lygios. Žiūrint iš užpakalio užpakalinės kojos stačios ir lygiagrečios.
Kelio sąnariai: Žymiai išlenkti.
Slėsnos: Stiprios.
Kulno sąnariai: Stiprūs, žymiai išlenkti.
LETENOS: apvalios, kompaktiškos, gerai išlenktais pirštais (katės letena). Pagalvėlės apvalios, tvirtos ir elastingos. Juodadėmių šunų nagai juodi ir balti, rudadėmių rudi ir balti.
EISENA: Judesiai laisvi, sklandūs, galingi, ritmingi su ilgu žingsniu ir geru užpakalinių galūnių mostu. Žiūrint iš užpakalio kojos juda lygiagrečiai, užpakalinės seka priekinių pėdomis. Negali būti trumpo žingsnio ir irkluojanti.
KAILIS: Trumpas, kietas, tankus, glotnus ir žvilgantis.
SPALVA: Pagrindinė spalva grynai balta. Juodadėmiai šunys su juodomis dėmėmis, rudadėmiai su rudomis, nesusiliejančios, bet apvalios, gerai apibrėžtos ir gan tolygiai pasiskirsčiusios. Skersmuo 2-3 cm. Dėmės ant galvos, uodegos ir galūnių mažesnės nei ant kūno.
DYDIS IR SVORIS:
Svarbiausia bendras balastas.
Aukštis ties ketera: Šunys: 56-61 cm, kalės: 54-59 cm.
Svoris: Šunys: 27-32 kg, kalės: 24-29 kg.
TRŪKUMAI: Bet koks nukrypimas nuo aukščiau išvardintų punktų turi būti vertinamas kaip trūkumas, kurio rimtumas kvalifikuojamas tiksliai proporcingai nukrypimo laipsniui.
Laikinas juodų dėmių išblukimas iki bronzinės spalvos.
DISKVALIFIKUOJANČIOS YDOS:
Ryški nesąkanda arba perkanda.
Ektropija, entropija, akių valktis, skirtingų spalvų akys (heterochromija).
Žydros akys.
Kurtumas.
Nedidelės dėmės aplink akis (monoklis) ar kitur, vis dėlto leistinos veisimui.
Trispalvis kailis (juodos ir rudos dėmės ant to pačio šuns).
Geltonos ar oranžinės dėmės.
Labai baili ar agresyvi elgsena.
Patinai privalo turėti dvi akivaizdžiai normaliai išsivysčiusias sėklides, pilnai nusileidusias į kapšelį.
Defektu laikoma:
Nėra rainelės apink akį
Nosies galiukas ne vienos spalvos
Akys mėlynos ar žalsvos spalvos.
[Atsiuntė: Asta]
Dalmatinas | © TheOtherKev | pixabay