Dar XVIII a. pradžioje buvo pastebėta, kad ant žuvų žvynų yra susidarę augimo žiedai, kuriuos suskaičiavus galima sužinoti jų amžių.
Vandens gyvūnai maitinasi nevienodai skirtingais metų laikais (žiemą kai kurios žuvys apskritai beveik nesimaitina), tai jie, kartu ir žvynai, gali augti greičiau ar lėčiau. Ypač aiški riba tarp metinių žvyno žiedų susidaro pavasarį, kai po žiemos bado ir neršto žuvys pradeda intensyviai maitintis. Taip yra dėl to, kad šie gyvūnai, priešingai nei šiltakraujai stuburiniai, nuolat auga, bet tam tikrais metų periodais nevienodai. Toks maitinimosi periodiškumas palieka pėdsakus ne tik žvynuose, bet ir skelete, otolituose.
Tačiau kai kurių žuvų, tokių kaip lyno, ešerio, pūgžlio, vėgėlės ir pan., žvynai yra labai smulkūs ir pagal juos nustatyti tikslų žuvies amžių būna labai sunku. Be to, žvynuose kartais susidaro papildomų žiedų, kuriuos galima palaikyti metiniais.
Tiksliausiai žuvų amžių mokslininkai nustato tirdami otolitus (žuvų klausos organo akmenukus).