Černobylis – nedidelis miestelis šiaurės Ukrainoje, netoli Baltarusijos sienos. Nuo Ukrainos sostinės Kijevo iki Černobylio 110 km. Apie Černobylio katastrofą ir jos mastus paskelbta daugybė straipsnių, mokslinių studijų, atsiminimų. Tai pati baisiausia atominės energetikos katastrofa pasaulyje, įvykusi 1986 metais balandžio 26 dieną 1 val. 23 min..
Tačiau pasaulis apie tai sužinojo tik po kelių dienų. Pirmieji požymiai, kad įvyko kažkas baisaus, paaiškėjo 1986 metų balandžio 28 dieną 9 valandą ryto, kai Forsmorko (Švedija) atominės elektrines specialistai, atkreipė dėmesį į žalius pavojaus signalus monitoriuose. Prietaisai rodė neįtikėtinai dideli radiacinį užterštumą. Iš pradžiu buvo manyta, kad įvyko avarija Forsmorko reaktoriuje. Tačiau tyrimai parodė, kad to negali būti. Bet prietaisai rodė, kad radiacinis fonas keturis kartus didesnis už leistiną.
Netoli elektrinės esančiuose rajonuose žmonės pradėjo mirti nuo kraujo išsiliejimų ir apopleksijos priepuoliu. Juos netgi galima laikyti savotiškai laimingais – lėta, kankinanti mirtis, negyvi vaikai – mutantai, vaikai nuo gimimo sergantys vežiu – visa tai yra jau dabar ir spėjama kad, tam itin prisidėjo būtent čenobilio tragedija.
Reaktoriaus likučiai buvo palaidoti užpilant jį šimtais tūkstančių tonu betono. Tai truko šešias savaites. Kartu reaktoriuje palaidoti ir dirbusiu prie katastrofos likvidavimo darbininku drabužiai…
Užsienio mokslininkai paskelbė nesaugiais ir kitus SSRS atominius reaktorius. Juos nustebino tai, kad virš reaktorių nebuvo pastatytas apsauginis skydas, kuris, kaip sarkofagas turėjo palaidoti reaktorių katastrofos atveju. Po ilgų biurokratinių vilkinimų buvo paskelbti ir statistiniai duomenys. Jie tikrai nedžiugino, pavyzdžiui vien Minske sergančiu leukemija po katastrofos padaugėjo dvigubai.
Likviduojant avarijos padarinius, dalyvavo maždaug 7 tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Iš jų maždaug pusė tūkstančio dabar jau mirę.
Oficialiais Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos skaičiavimais vienaip ar kitaip nuo Černobylio AE avarijos nukentėjo ne mažiau kaip 9 milijonai gyventojų. Iš jų 3,2 milijono Ukrainoje, iš kurių apie milijonas vaikų.
Yra net kelios versijos dėl avarijos priežasčių. Tai ir darbuotojų aplaidumas, ir netobula reaktoriaus konstrukcija. Pagal oficialiąją - avariją sukėlė eksperimentas-testas, kurį darbuotojai atliko avarijos išvakarėse ir kurio metu buvo atjungtos automatinės apsaugos sistemos. Procesai reaktoriuje tapo nebevaldomi, nugriaudėjo keli sprogimai, kurie išsvaidė po apylinkę gelžbetoninius blokus. Iš 190 tonų radioaktyvaus kuro 90 proc. pateko į atmosferą.
Pagal tai, kiek radioaktyvių medžiagų pateko į aplinką, avarija Černobylio atominėje elektrinėje prilyginama keturioms Hirosimoms. Beje, tas eksperimentas turėjo būti atliktas arba Černobylio, arba Ignalinos AE, kurių reaktorių konstrukcija identiška. Žmonės nebuvo nei perspėti, nei informuoti, kas jų laukia gavus didelę radiacijos dozę. Tokioms dozėms netgi nebuvo pritaikyti turimi dozimetrai.
Pirmą avarijos dieną gaisrininkai, daugelis darbuotojų ir cechų viršininkai dirbo pavojingai arti reaktoriaus. Temperatūra kai kuriose pastato vietose pakilo iki 3000 C, lydėsi konstrukcijos, patalpose tekėjo lavos upės.
Žmonės grįždavo apdegę, kamuojami stipraus pykinimo - taip pasireiškia mirtina radiacijos dozė. Mažiau nukentėjusieji buvo pasmerkti spindulinei ligai, invalidumui bei onkologiniams susirgimams. Pirmieji atskubėję miesto gaisrininkai gavo tokią dozę, jog juos prižiūrėdami Maskvos gydytojai patys susigriebė spindulinę ligą.
Šiandien Černobylyje gyvena apie 500 žmoniu. Daugiausiai iš jų – mokslininkai ir atominės elektrinės darbuotojai, kurių pagrindinis tikslas – uždaryti Černobylio AE. Manoma, kad šie darbai užtruks iki 2020 m. Galbūt ir ilgiau. Visgi nemažai aplink Černobyli esančių miestelių gyventojų į savo namus sugrįžo jau labai seniai – neilgai trukus po katastrofos.
Černobylyje apsilanko ir nemažai gidų, aprodančiu apylinkes čia atvykusiems žmonėms ir stebinantis skaicius smalsuolių, tarp griūvėsių ieškančių ko nors vertingo. Pasak šveicaro, šie smalsuoliai Pripetės miestą užpludo galbut ne pačią pirmają katastrofos dieną, bet labai greitai po jos.
Dėl savo imbiero rudumo spalvos pušų už Černobylio esantis miškas pramintas „Raudonuoju mišku“. Šia spalva medžius nuspalvino radiacija. Tačiau įdomu, nors galbut ir nieko nestebina tai, kad po katastrofos nelaimės zonoje suklestejo augalija. Dabar net 80 proc. teritorijos yra miškinga. Prieš katastrofą miškingą teritoriją sudarė vos 20 proc. Be to, šiuo metu Černobylio apsaugos zonoje suskaičiuoti 240 gyvenančių gyvūnų.
Prieš katastrofą šie skaičiai buvo taip pat žymiai mažesni. Bėgant metams, gamta tarsi atkūrė apleistą teritoriją ir išspaudė iš jos tai, ką galėjo. Tai, kad nereikėtų valgyti šioje teritorijoje randamų grybų ir uogų ir kad kai kurie dobilai gali būti šešialapiai, jau yra kita istorija…
Vienas iš labiausiai su Černobylio AE katastrofa susijusių šokiruojančių faktų yra tai, kad įvykus katastrofai, Pripetės miesto gyventojai nebuvo evakuoti net tris dienas. Miesto gyventojai ir toliau gyveno įprastini gyvenimą – dirbo, ėjo į parduotuves, vaikai – į mokyklas. Visi jie gyveno radioaktyvių dulkių apsuptyje ir visi buvo pažeidus milžiniškoms radiacijos dozems. Paprasti gyventojai neturėjo jokių žinių apie radiaciją ir apie jos žalą.
Sprogęs ketvirtasis elektrinės reaktorius kaip jau minėta, buvo paslėptas po cementiniu sarkofagu, po kuriuo išliks dar tūkstančius metų. Šiame sarkofage jau atsirado visokių plyšių ir tarpų, tad jį netrukus reikės keisti. Kiti trys Černobylio reaktoriai buvo uždaryti tik 2000 m. gruodį. Tuo tarpu 14 ar 15 aktyvių tokio paties tipo Rusijos reaktoriu tariamai buvo pataisyti taip, kad ši katastrofa daugiau nebepasikartotų.
Belieka tuo tikėti ir tikėtis!
[0] 
[0]
... išradingumui ribų nėra.. panaudok seną užtrauktuką prasmingai.. gėlytė iš užtrauktuko, pritvirtinus užsegimą.. turėsite įdomią sagę....
... Kai pasaulis dar buvo jaunas, o kalnai dar mokėsi kvėpuoti, gyveno Atminties dvasia ir Žemės dvasia. Jos abi buvo senos ir išmintingos - viena saugojo viską, kas buvo, o kita kūrė viską, kas dar b..
... Taip jau susiklostė mūsų visuomenėje, kad kyšiai tapo socialinių santykių varomąja jėga. Galbūt todėl mūsų mažas pasaulis suskilo į tris dalis: vieni ima kyšius, kiti duoda, o visiems kitiems gyve..
... Komfortiška poilsio erdvė yra viena svarbiausių namų vietų, kurioje žmogus gali atsipalaiduoti, atgauti jėgas po ilgos dienos, ir pabėgti nuo kasdienio šurmulio. Tokia erdvė turi būti ne tik..
Iliustracija: sugeneruota DI... Griovimo darbai Klaipėdoje dažnai prasideda nuo paprasto noro atlaisvinti erdvę: išgriauti sieną, išardyti seną pastatą, pašalinti grindis, demontuoti konstrukcijas ar paruošti patalpas remontui. ..
... neįkainojamas video su gyvūnais.. rinkinukas... ar zinote kad.. katinai puikiai groja pianinu? o papūgos geros šokėjos :) ..
GYVENKIME • sveikai • spalvotai • patogiai • skaniai • draugiškai • stipriai • etiškai • linksmai • pokštaujant • grybaujant • keliaujant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnaluu!
Paskelbta: 2026-08-05
Paskelbta: 2026-08-04
Uffingtono baltasis žirgas - kas tai? Istorija, paslaptys ir įdomūs faktai.. ... Uffingtono baltasis žirgas (angl. Uffington White Horse) - tai milžiniškas geoglifas, iškaltas kreidos kalvos šlaite Oksfordšyro regione, Anglijoje. Jis vaizduoja stilizuotą baltą žirgą, kurio kontūrai sukurti pašalinant žolę ir atidengiant baltą..
Mūsų m i s i j a paprasta, tiesiog nepasimesti interneto platybėse..
O jei domina ltvirtove.lt istorija? skaitykite plačiau..