UŽAUGAU AUKŠTAITIJOJ
Eilėraščiai apie Tėvynę | 1974 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių
Užaugau Aukštaitijoj, buvau aš zarasietė.
Graži labai gamtužė gyvent ir džiaugtis kvietė.
Pavasarį gražų pražydi žibutės,
Kaip mėlynas šilkas miškelių kraštais.
Berželių, klevelių sula krištolinė,
Čyren vyturėliai ant kalvų aukštai.
Prie pat Sartų melsvųjų, užaugau Dusetiškiuos.
Tą kaimą taip vadino, buvau aš pakeriškė.
Čia gražios pakriaušės, melsvi ežerėliai,
Pailgių miškelis, kaip sodas, gražus.
Keliai, vieškelėliai, takai pramintieji,
Jie mano svajonėj niekad nepražus.
Užaugau pas motutę, rinkau Pailgės uogas.
Su broliais ir sesute tik šokiai, linksmas juokas.
Čia rūtos palangėj prie namo žaliuoja,
Žiedai pinavijų spalvų įvairių.
Alyvos pražydi, o jų kvapnumėlis…
Net tokio gražumo išreikšt negaliu.
Šį gražųjį kampelį turėjau aš palikti.
Į Rokiškio padangę turėjau aš atvykti.
Sartų melsvos akys ir čia mane lydi.
Gražu, pasižvalgius čia jų pakrašty.
Ilgelis, Salinis, kiti ežerėliai
Ir meilė gamtužei vis mano širdį.
Palikt reikėjo gojai, šilai, žali miškeliai.
Lukštiniuos už artojo išeit turėjau dalią.
Rūtelių darželį turėjau palikti,
Senus tetušėlius, beliūdint manęs.
Karčiosios martelės man vardas paskirtas.
Anyta - močiutė manęs gal nekęs?
Sesuo dar buvo, brolis ir motina - anyta.
Kai akys man rasojo, slėpiau, kad nematytų.
Juodi serbentėliai šakomis svyravo
Ir siūlė juodąsias man uogas savas.
Aš skyniau ir valgiau, širdis kunkuliavo
Ir ašaras ploviau Ilgely sūrias.
Užaugo ir vaikeliai, širdis nusišypsojo.
Pamiršome ir taigą, vėl tėviškėj brangioje.
Ir šiandien svajoju sena senutėlė,
Gražiau niekur nėra, kaip mūsų šaly.
Kvapni vengiarykštė ir kvapnūs čiobreliai
Ir meilė žibutei vis mano širdy.
Jau sveikina anūkai, palaidojau artoją.
Suėjo šešiasdešimt, kaip žemėj šioj šventoje.
Širdis ramiai tuksi, krūtinėj nurimsta,
Kai ausys užgirsta gaudimą varpų.
Tik mano svajonė niekaip nenurimsta
Dėl tų ežerėlių šilkinių rūkų.
Širdis, nors ir senatvėj, atbunda iš sapnų.
Kodėl gi aš bemokslė, bemokslė gyvenu.
Jei būčia mokinta ir būčia poetė,
Surinkčia iš pievų visus žiedelius.
Baltan popierėlin spauste juos įspausčia.
Gaivint suprašyčia rasos lašelius.
Gražu, kai gėlės žydi, kai rausta šermukšnėliai.
Apjuosia mūs šalelę Neris ir Nemunėlis.
Čia jūra banguoja, gelsvi gintarėliai.
Gražiau niekur nėra, kaip mūsų šaly.
Berželiai svyruoja, žali pušynėliai
Ir meilė tėvynei vis mano širdy.
[1974 m.]
[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]
Kitas atsitiktinis eilėraštis
... vairuotojai, kuriems patinka dainuoti vairuojant, yra linkę labiau susikaupti ir rečiau užmigti nei jų kolegos tyleniai, skelbia naujausių tyrimų duomenys....
•
Įdomybės »
AR ŽINAI
... Ar girdi - ir vėl skambutis aidi. Vadovėliuose nubudo raidės. Į klases plačiai duris atvėręs Grįžta vasaros takais rugsėjis. Ir po paslaptingą mokslo šalį Leidžiasi keliaut visi, kas gali..
•
Draugams »
SVEIKINIMAI
© Laima... Antras 2023- metų bandymas, irgi su ramunėlėmis, tik vietoj medetkų ir kalėdinės gėlės lapų, ėmiau, jau išbandytą.. kinrožės arbatą..
•
Šventėms »
PASIDARYK pats
Foto: Tomas.drapal | Wikimedia Commons... Ilgiausias pasaulyje kabantis tiltas arba liaudiškai vadinamas beždžionių tiltas yra Sky Bridge 721, esantis Čekijoje, Ūsčio prie Orlicės rajone, Sudetų kalnuose. Šis įspūdingas kabantis tiltas yr..
•
Akims »
VERTA pamatyti
... tai 1985-aisiais metais sukurti eilėraščiai, esantys mūsų archyve.. siūlome paskaityti ir pajusti šių metų kūrybos dvasią :) ....
•
Sielai »
EILĖRAŠČIAI
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!