PARAZITAS :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

Sielai » Eilėraščiai » Šios dienos eilėraštis » Patinkantys eilėraščiai » Atsitiktinis eilėraštis » Eilėraščių temos » Metai » Autoriai » Top10 » Palik PĖDSAKĄ

PARAZITAS
Eilėraščiai apie gyvenimą | 1954 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Dėl parazito tuo kartu ir knygą tepti nevertėtų,
Bet gi reikia negailėti kokį lapą atidėti.
Reikia skirti dėl jo laiką, nes užpildė savo saiką.
Dėl parazitiško kvapo negailėt popieriaus lapo.

Netikėčia niekad, kad ir kas sakytų,
Kuzurovo kaime kad yra parazitų.
Daug čia yra parazitų, kurie geria kraują.
Reikia dar aikštėn iškelti parazitą naują.

Šitas parazitas tikrai be trūkumo,
Apie jį kalbėti nėra įdomumo.
Uodegą prispaudęs parazitas turi,
Panašus į žmogų, kai į jį pažiūri.

Taip stipriai prikibęs ir įsišaknijęs,
Beveik visus žmones laiko jis prarijęs.
Jo, kaip uodo, nosis ilga, smalsumu net akys žvilga,
Kodėl nedirbi tu šiandieną – gatavas suėst kiekvieną.

Gana vietos jam nutūpti, obligacijas išlupti.
Nepagaili žmogaus vargšo, savo pyktį vien tik žarsto.
Ima už gerklės kiekvieną, laikraštį rašyt ne vieną,
Nors ir čia ne jo dalykas, visur kišas tas skriaudikas.

Žmones darban varinėja ir laikraščius vėl rašinėja,
Kiekvieną gatavas smaugti, kad tik rublį jam ištraukti.
Kodėl jisai nepažiūri, ar išeinamą čia turi?
Žmonėms išeinama bloga: ir be durų, ir be stogo.

Tiktai nieko nieks nesako, žmonės apleisti barakuos.
Po rublį dvidešimt dar renka, bet vandens vis neužtenka.
Jam tvarkyti tiktai dera, pažiūrėt, ką žmonės geria.
Vieną šulinį darė moly, bet žmonėms jisai per toli.

Vanduo kada tviska šlaite, reikia kilometras eiti.
Ar negali sutvarkyti, daugiau šulinių daryti?
Kad ir žmonės purvą braido, reikaluos kituos jis skraido.
Jis tik nori sutvarkyti ir ant savo pastatyti.

* * *

Nei širdies jis turi, nei gailėjimo.
Ir kai aš sugrįžau čionai iš kalėjimo,
Akys jam išsprogo, didžiai išsigando
Ir kaip savo auką, nučiupo už sprando.

Atėmė man pasą ir ,,spravką“ (pažymą) išduotą,
Kad ir aš galėjau kur noriu važiuoti.
Ir klasta privertė dar pasirašyti,
Kad turiu čia dirbti taip pat, kaip ir kiti.

* * *

Kas į jo nagus pakliūna, nuo to parazito žūna,
Nepalieka anei vardo, visą laimę jis išardo.
Tai yr komendantas, parazitas šitas,
Dėl veiklos medaliais visas apsagstytas.

Kai jis šitą vardą taip mandriai nešioja,
Kažin kaip jis džiaugsis dėl savo rytojaus?
Ar nereiks jam srėbti kruopų avižinių?
Ką darys, nabagas, kai nebus tremtinių?

Daug jūs matėt parazitų ir ne kartą matėt šitą.
Daug jų yra šiame krašte, kur lietuviai čia atvežti.
Jiems tremtiniai tik patinka, nuo jų kraujo jie tik tunka.
Kad ir ne kaip uodas gelia, įkyriai sveikatą geria.

Dieve, gelbėk mus nuo šitų įkyriausių parazitų,
Kurių vardas komunistai, sakau tiesą ir neklystu.
Jie pražudo taip kiekvieną, ne tik kūną, bet ir sielą.
Patys žuvę, kitus žudo, tas laimingas, ko nekliudo.

* * *

Dievas sutvarkyti gali parazitus –
Į namus paliesti tremtinius varžytus.
Iš šventos Jo valios reikia čia mums būti,
Dievulėli, gelbėk, neduok čia pražūti.

Jei Aukščiausias nori, gali ir taip duoti,
Iš jo kietos rankos mus ir išvaduoti.
Bus nepavojingas parazitas šitas,
Kai sugrįš tėvynėn lietuvis varžytas.

[1954 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]