LUKŠTINIŲ KAIMO SUSITIKIMUI PRISIMINTI :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

Sielai » Eilėraščiai » Šios dienos eilėraštis » Patinkantys eilėraščiai » Atsitiktinis eilėraštis » Eilėraščių temos » Metai » Autoriai » Top10 » Palik PĖDSAKĄ

LUKŠTINIŲ KAIMO SUSITIKIMUI PRISIMINTI
Dedikacijos | Eilėraščiai apie miestus, kaimus | 1982 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Sveiki, Lukštinių kaimo žmogeliai,
Mielos dukrelės, mieli sūneliai.
Kur kas gyvenę, kur kas buvoję,
Visi šiandieną esam krūvoje.

Visi sueiti čionai sutiko,
Nes šis klojimas vienas beliko.
Kurie sugriuvo, kurie jau teka…
Lukštinių žmonės meiliai dar šneka.

Kaip balandėliai jie šnekučiuojas,
Ranką paspaudžia, karštai bučiuojas.
Visi suėjo čia paviešėti,
Mielais takeliais pavaikštinėti.

Lukštiniuos gimę, Lukštiniuos augę,
Kažkur suradę draugą ar draugę,
Savan kampelin visi atskriejo.
Tėvų žemelę šitaip mylėjo…

Šitas kampelis širdžiai ramiausias.
Rūkas šilkinis ežeruos prausias.
Daug atminimų, daug apraudojom.
Saulė džiovina rasotas kojas.

Daug atminimų, kai geras ūpas.
Baltos lelijos bangose supas.
Ajerai virpa net ir be vėjo.
Ežerų grožiu daug kas grožėjos.

Kurie gyvenam, turim atminti
Tuos, kurie buvo, jų neužmiršti.
Ir su žibutės melsvuoju žiedu
Jų atminimas širdin vis rieda.

Mes čia, gyvieji, keliam stiklelį.
Visi turėjom tėvą, senelį.
Visi turėjom brangią motutę,
O jei dar turim, gerbkim mielutę.

Pagerbkim mirusiuosius tylos minute…

Čia Ilgelis, čia Salinis, čia Dubužis, čia Sartai.
Glosto rūkas čia šilkinis, girdis skambantys varpai.
Kai žiema, kai vėtros dunda, kaimas miega snieguose,
O kai vasara atbunda - sodai skęsta žieduose.

Ir miškeliai, ir krūmokšliai, ir saulutė taip šviesi.
Ir mokinti, ir bemoksliai, susirinkom čia visi.
Suvažiavom ir suėjom ir keleliais, ir laukais.
Į mokyklą drauge ėjom ir dalinomės džiaugsmais.

Ir purienos, ir žibutės užaugino mūs vaikus.
Mieli broliai ir sesutės rado tėviškėn takus.
Neveltui Lukštinių kaimui duotas vardas toks gražus.
Prūdas ir laukų palaima, glosto rūkas čia visus.

Skaniai kvepia čia čiobreliai, vengerykščių taip gausu.
Praminti čia ir takeliai iš vaikystės tų dienų.
Tenka skausmo pakentėti, bet nušvinta vėl skliautai.
Noris laimės palinkėti, kad laimingi būt vaikai.

* * *

Turiu vaikų, turiu anūkų, turiu seselę, brolius du.
Gegutės soduos traukia ku - ku, širdis alsuoja tuo aidu.

Turiu du sūnus, kaip bijūnus, jie sako, mama, pailsėk.
O dėl anūkų burbuliukų, močiute, stenkis, tik plepėk.

Aš nemokinta ir senutė sėju žodelį juk žmonėms,
O tas žodelis taip menkutis... Ačiū už dėmesį visiems.

[1982.07.17.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]