LAIŠKAS SESERĖNUI :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

Sielai » Eilėraščiai » Šios dienos eilėraštis » Patinkantys eilėraščiai » Atsitiktinis eilėraštis » Eilėraščių temos » Metai » Autoriai » Top10 » Palik PĖDSAKĄ

LAIŠKAS SESERĖNUI
Dedikacijos | Eilėraščiai apie gyvenimą | 1953 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

(Skiriu seserėnui Alvydui)

Alvyduk, tau ant Kalėdų pasiunčiau aš dovanų,
Ir senelį, ir eglutę, pasakaites kur menu.
Vaikutėli, seneliukas tą eglutę iš toli
Rūpinosi, gražiai puošė ir suras, kur tu esi.

Iš Sibiro seneliukas užsidėjęs ant pečių,
Su lazdele pasiremdams, neša maišą dovanų.
Tu, vaikeli, netingėki, seneliuką tą sutik.
Lazdele kai tik pabarškins, jam duris atidaryk.

Duok seneliui pailsėti ir užkąsti truput ką.
Seneliukas labai senas ir kelionė per ilga.
Nors suvargęs seneliukas, bet kalbus be galo jis.
Ko tik nori, jį paklauski, jis viską tau pasakys.

Pasakys tau seneliukas, kaip gyvena Sibire
Tavo brolis Alfredukas, Alvydukas ten drauge..
Pasakys tau seneliukas - pamiškėje, ant kalvos
Ilsis vienas brolis tavo, nematys jis Lietuvos.

Pasakys jis, jeigu klausi, ko neklausei dar lyg šiolei,
Kaip liūdėjo pasilikę našlaitėliai abu broliai.
Kaip mokyklon abu eina, juos išleisti nėra kam.
Prisiminus motinėlę, krinta ašaros vaikams.

Jie tik turi tėtušėlį, jis darban anksti išeina.
Nėra kam juos pasitikti, iš mokyklos kai pareina.
Pasakys, jeigu paklausi, kad pienelio jie neturi.
Jie tik laižos, kaip kačiukai, kai pamato, kas jo turi.

Kaip jie laukia nusiminę, kada saulė užtekės,
Kada melsvas balandėlis su laiškeliu jiems atlėks.
Labai laukia jie laiškelių iš tėvynės Lietuvos,
Taip pat laukia ir iš taigos, nuo mamytės mylimos.

Kai ilsėsis seneliukas, šaltą prakaitą nubrauks.
Jeigu klausi, pasakys jis, kada mamą jie sulauks.
Nepražus tavo broliukai, juk čia žemė, ar gi ne?
Dievo Apvaizda globoja, kad ir taigoj, Sibire.

Dievas davė gerą dėdę, kuris remia ir globoja.
Ir geroji tetulytė, tavo mama mylimoji.
Pasakys tau seneliukas, tremtiniai kada sugrįš,
Kada pančiai ištrėmimo tavo broliams jau nukris.

Pasakys tau seneliukas, kaip žygiavo per taigas,
Kaip surado jis tėvynę, kur užaugom visi mes.
Pasakys taip pat senukas apie pilką didžią mešką,
Kada eina ji per taigą urzgia, ūžia, dunda, braška.

Pasakys senelis senas, kad ir varnų čia mažai.
Tik žvirbleliai šaltį kenčia, nes vargdieniai jie visai.
Kaip genelis darbininkas dusliai kala į medžius.
Pasakys tau seneliukas, jeigu laiko jam dar bus.

Kaip pusnyne jis miegojo, buvo šilta jam tenai.
Ir pusnyno jis ilgėsis, nes kelionėj jau seniai.
Jo namelis gryno ledo, balto sniego patalai.
Jo žirgelis šaunus vėjas, per pusnis tik ta la lai.

Jis nekinko to žirgelio, laisvą laiko laukuose.
Ir sniegulės puikiai žiba žirgo karčių plaukuose.
Ir senelis savo viltį vien tik deda vaikuose,
Kurie mokslą gražiai eina ir paklusnūs namuose.

Iš vaikų užaugs didvyriai dėl tėvynės mylimos.
Susitiksite jūs, broliai, dar arimuos Lietuvos.
Tau ir aiškinti nereikia, mielas mano Alvydėli,
Kad senelis ir eglutė, vien graži tik pasakėlė.

Sudiev tau tariu, sūneli, nes vakaras vėlus.
Ar sulauki nuo broliukų iš Sibiro laiškelius?
Parašyki man laiškelį, nes rašyti moki jau.
Labai ačiū už eilutę, kurią jau dabar gavau.

Parašyk, kaip sekas mokslas, į mokyklą kai eini.
Pasislėpęs ar nelindi tinginėlis užanty?
Ar dažnai snieguota būna, ta graži, šilta kepurė.
Paklusnus būk, geras vaikas, to ir linki tau tetulė.

[1953 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]