LAIŠKAS GINTARĖLIUI :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

Sielai » Eilėraščiai » Šios dienos eilėraštis » Patinkantys eilėraščiai » Atsitiktinis eilėraštis » Eilėraščių temos » Metai » Autoriai » Top10 » Palik PĖDSAKĄ

LAIŠKAS GINTARĖLIUI
Dedikacijos | Eilėraščiai su vardais | 1970 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Šaltis spigina, braška net tvoros. Aš namie pasilikus viena.
Tai vasario dar mėnuo tik plaukia, sniego pusnys, tikra dar žiema.

Išvažiavo savieji į darbą, bet sūnaus šeimynėlė toli.
Glamonėtumei, rodos, anūką, bet pasiekti niekaip negali.

Parašytumei, rodos, laiškelį, rodos, širdžiai tad būtų ramu.
Bet anūkas dar mažas vaikelis, jam laiškelis nei kiek nesvarbu.

Net sugrubo širdis iš liūdnumo - į vaikus negaliu prakalbėt.
Jau anūkui treti ein meteliai, kas gi gali labiau bemylėt?

Anūkėli, močiutė tau rašo šį laiškelį, šituos žodelius.
Kai jau būsiu žemelei šiai mirus, tu prie kapo nueik takeliu.

Nesulauks gal močiutė užaugant, ji jau bus pas Dievulį seniai.
Kai jau tu perskaityti galėsi, bus nutilę visi jos aidai.

Atmintyje paliks vien tik raštas, šį laiškelį tikrai surasi.
Kad gyveno močiutė senoji, ko norėjo, tikrai suprasi.

Tau linkėju aš laimės, vaikeli. Tau meteliai dabar tik treti.
Nors myliu Gintariuką be galo, sustikimai tarp mūsų reti.

Tu per toli šiandieną randiesi, tenka Latvijoj žaisti ir augt.
Rašau laišką aš tau, anūkėli, nes tavęs negaliu aš sulaukt.

Pamirši, anūkėli, kur augai, kiek girdėjai kalbų įvairių.
Tau atidavė širdį tėveliai tarp pavasario grožio žiedų.

Kaip tave glėbyje jie nešiojo, kur važiavo, kur ėjo - visad.
Nuo Dievulio palaimos tau prašė, nuo doros nenuklystum niekad.

Anūkėli, gimei tu Latvijoj, ne brangioj tėviškėlėj savoj.
Dirbo Latvijoj tavo tėveliai ir tavęs susilaukė tenai.

Tave vežės tėveliai Ukrainon, Baltarusijoj teko tau žaist.
Kai užaugsi, vaikeli, tėvynėj, į mokyklą galėsi ten eit.

Čionai žemė tėvų numylėta, čia duonelė auginta skani.
Ir gamta čia graži ir gėlėta, ir paukštelių dainelė žavi.

Palinkėju tau laimės, vaikeli, šiuos žodžius tu girdėsi širdy.
Juk tu Kandavoj, toli nebūsi, bet tėvynės mielosios glėby.

Pamylėk, anūkėli, tėvynę - niekur laimės kitur nerasi.
Čia pavasaris žiedus supynė - Lietuva mums, kaip saulė, šviesi.

Mūs tėvynė - šalis gintarinė, nuo lopšelio lyg karsto nuves.
Ir iš jūros išplaus gintarėlio, jo ant kranto daugybę išmes.

Kai verksi, ašarėlės neis veltui, jas visas angelėlis surinks
Ir nuneš pas Dievulį į dangų, o Dievulis palaimą suteiks.

Tau ir vardas yr Gintaras duotas, ašarėlė tu jūros tikra.
Mūs šalelė gražiai išdabinta, Nemunėlio glėbyje yra.

Ir kai būsi užaugęs jau vyras, prisiminsi močiutę dažnai.
Ji gyva ten, tikrai, pas Dievulį, tik jos kūną čia dengia kapai.

Parašiau šį laiškelį netrumpą, paliksiu jį lentynoj gulėt.
Kai skaityti mokėdams, vartysi, tik tada jis pradės tau kalbėt.

Aš Dievuliui tave paaukoju, anūkėli tu mano brangus.
Kad Dievulis palaimint ir saugot, nuvestų, kur gražusis dangus.

Teužtars Motinėlė Marija, ir tave ji norėtų mokint.
Su visais širdies meilės žodeliais ir baigiu šį laiškelį rašyt.

[1970 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]

[0]

[0]

Jūsų nuomonė padeda mums tobulėti

Įrašoma tik pirmą Jūsų nuomonė.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el.paštas llaimaa[et.]gmail.com
Eilėraščių TOP 10

Kitas atsitiktinis eilėraštis

Siūlome pasidairyti..

Profesionali kapų priežiūra: sprendimas emigrantams ir užimtiems artimiesiems

Profesionali kapų priežiūra: sprendimas emigrantams ir užimtiems artimiesiems ... Gyvename laikais, kai laikas tampa didžiausia prabanga. Vieni artimieji gyvena užsienyje, kiti tiesiog paskendę kasdieniuose darbuose ir pareigose. Vis dėlto pagarba išėjusiems žmonėms – tai..