Pasaka apie šūdvabalį
Eilėraščiai vaikams | Eilėraščiai apie gyvūnus | Autorius: Kristijonas Donelaitis | Daugiau autoriaus eilėraščių
Kirminą juodąjį, kurs linksmas šūde gyvena
Ir besivoliodams tas smarves giria per mierą,
Tą kirminai kiti, darže darkydami žiedus,
Ypačiai grikvabalis, ansai neprietelius sodų,
Šūdvabalį, sakau, kaip girdit, kvietė į svodbą.
Nės darželiai visi ir visos pūstos vietelės
Judinos iš kapinių, saulelei budinant svietą.
Varnos ir varnai ir daug pažįstamų paukščių
Išlėkė ir dainas, kaip buvo mokinti, dainavo.
Štai ir šūdvabalis pradėjo šūde dainuoti
Ir atsitūpęs po tam papratusį ėdesį kramtė.
Bet visiems kirminams kaip smirdas gėdą padarė.
Tuo visi vabalai jį skaudžiai barti pradėjo:
„Smirde, netikėli, tu sterva, tu gi biaurėsti,
Kas tai? Ar dar vis, kaip pratęs, smarvėje lindai?
Štai jau kaip ilgai, daugiaus kaip tūkstantis metų,
Kaip, begėdi, tu jau tokioj biaurybėje kyšai!
Eikš ben kartą pas mus, žiūrėk, kaip mes čia gyvenam
Ir atsitūpę gardžiai šakelių pumpurus valgom.
Ak, kad ben ir tu geresnį gautumbei protą
Ir kaip mūsų kaimyns darže išmoktumbei žaisti!
Eikš, neprieteliau, šen, pamesk tą savo bjaurybę!
Gėdos juk gana padarei jau giminei mūsų.
Taigi ben kartą pas mus ant mūsų rodykis medžių."
Bet jis su visais vabalais dar bartis pradėjo:
„Jūs iškadininkai, jūs vagys, jūs piktadėjai!
Ar nesibijotės žmonėms iškadą daryti?
0 dar ir mane taip jau mokinate grieką?
Aš visados kol gyvs tokios neteisybės baisėjaus,
Iš mažų dienų dabojaus viežlybai elgtis.
Argi dabar turėčiau dar šelmystę varyti?"
Taip atsiliepęs ūmai į smarvę vėlei įlindo
Ir dar vis kasmets, kaip žinome, šūde gyvena.
Tu netikęs žmogau, kaip tau ta pasaka rodos?
Kad kaip šūdvabalis ir tu tikt smarvėje lindai
Ir neviežlybai vis ant šelmystės dūmoji,
Ar nesigėdi, kad sviets tave vis šūde užspėja?
Šūdvabaliai visi jau tam bjaurybėje gimė
Ir visos giminės bei tėvų paprotį laiko;
Nės jau taip jiems tėvs, moma ir močeka liepė.
Bet kas tau, žmogau, taipo pavelijo elgtis?
Vogdams, atimdams, klastuodams šelmis vis būsi.
Tau niekados visi negelbės poteriai tavo,
Kad ir klūpodams, rankas susiėmęs, skaitysi.
Juk žinai, kad dviem negali paslūžyti ponam.
Dviem keliu vienąkart nei raits, nei pėsčias keliauji,
Taip negali dvigubai ir keikt, ir giesmes giedoti.
Taigi ben kartą pamesk tokį netikusį būdą.
Juk girdi, kaip kirmėlės vabalą juodąjį peikia
Ir padyvydamos tokį nešvankėlį bara.
Rods negražu, kad šūdvabalis bjaurybėje žaidžia,
Ir labai negražu, kirminai kad pūstyja žiedus.
Bet ir tau, žmogau, negražu, tu gėdą turėsi,
Kad kaip šūdvabalis ir tu vis smarvę mylėsi.
[Atsiuntė: Admin]
Kitas atsitiktinis eilėraštis
... Pasirodo, viena svarbiausių priežasčių - dešrelė turi tilpti į puodą. Aišku, gamintojams paprasčiau gaminti kuo ilgesnes, tačiau pasirodo, atsižvelgiame į vartotojų patogumą: kad šeimininkėms nere..
•
Įdomybės »
AR ŽINAI
... tai ne lietuviškas Kalėdų šventės atributas, tačiau Lietuvoje vis labiau prigyjanti tradicija Kūčių vakarą namus papuošti Kalėdinėmis kojinėmis - tai gan miela namų dekoracija....
•
Šventėms »
ŠVENTĖS
... Žalia yra pati artimiausia gamtai ir statiškiausia spalva. Ji - viena mėgstamiausių spalvų. Jei mėlyna laikoma svajotojų spalva, tai žalia labiausiai turėtų tikti užtikrintiems žmonėms, realistams..
•
Įdomybės »
AR ŽINAI
... Darbo laiko apskaita – tai vienas pagrindinių įmonės vidaus procesų, tiesiogiai susijusių su darbuotojų atsakomybės, atlyginimo, planavimo ir teisinių reikalavimų valdymu. Nors daugelis organizaci..
•
Aktualijos »
VERTA žinoti
... jau 152 metai nuo Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo mažame Prancūzijos pietvakarių Lurdo miestelyje, Massabellio kalno grotoje keturiolikmetei vietos mergaitei..
•
Akims »
VERTA pamatyti
... Pirmieji rašytiniai šaltiniai, užsimenantys apie Kalėdų eglutę datuojami XVI amžiuje Vokietijoje. Minima, kad Elzaso krašte nuo seno buvęs paprotys Kalėdoms ant stalo pastatyti mažą eglutę, papuoš..
•
Šventėms »
ŠVENTĖS
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!