Požeminiai ežerai.. ... Požeminiai ežerai – tai vandens telkiniai, esantys po žemės paviršiumi, dažniausiai urvuose arba karstinėse ertmėse. Jie susidaro, kai požeminis vanduo kaupiasi natūraliose įdubose, o kartais..
KODĖL KIŠKELIUI PERTRŪKUS LŪPELĖ? :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė
Sielai » Eilėraščiai » Patinkantys eilėraščiai » Atsitiktinis eilėraštis » Eilėraščių temos » Metai » Autoriai » Top10 » Palik PĖDSAKĄ
Eilėraščiai apie gyvūnus | 1972 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių
Liūdna man, kiškeliui, nieks manęs nebijo.
Vis tik man bijoti menkiausio ūžimo.
Iš tokio liūdnumo nežino kur dingti.
Mano eit upelin ir nusiskandinti.
Taip kiškelis eina galvą sau paspaudęs.
Genys šūktelėjo: -O, mielasis drauge,
Kodėl taip nuliūdęs, koks vargelis spaudžia?
Gal danteliai tavo maisto nebegraužia?
- Nieko, draugužėli, sveikata tvarkoje.
Nieks manęs nebijo, tad ir sugalvojau.
- Ką gi sugalvojai, pasakyk, kiškeli.
Ar geresnį draugą tu rasi miškely?
Daug lengviau pasauly kai turi paguodą.
Kokia gi prispaudė mintis tave juoda?
- Miels drauguži mano, nieks manęs nebijo.
Aš turiu bijoti paukščio ir galvijo.
Pūstelėjus vėjui lapai sučiužėjo.
Man kiekvieną kartą kinkos sudrebėjo.
Man visko bijoti, kvėpteliu iš plaučių,
Kaip tik šuo suloja, padų nebejaučiu.
Kodėl toksai menkas žemėj begyvensiu.
Einu į upelį ir nusiskandinsiu.
Tvirtas genys vyras taip nusišypsojo,
Kiškiui jis per petį sparneliu suplojo.
-Lauki draugužėli, argi tai teisybė?
Argi nieks nebijo jūsų didenybės?
Tu verčiau klausyki mano patarimo.
Nelaikyk už nieką savo prigimimo.
Kai piemuo pro šalį gins būrį avelių,
Slaptoje ten buvęs šok tik iš krūmelių.
Tu tad pamatysi savo didenybę.
Nereikės skandinti nuosavą gyvybę.
Kiškis patikėjo žodžiais draugo gero.
Krūme atsisėdo - duos avims jis garo.
Ginė piemenėlis didelį būrelį.
Strikt - staiga iššoko buvęs ten kiškelis.
Taip jos išsigando, kad pradėjo bėgti,
Piemuo visa gerkle ėmė ant jų rėkti.
O kiškeliui juoko, šypsokitės patys,
Taip ilgai jis juokės galvą net atmetęs.
Taip linksmai jis juokės net su geru ūpu.
Iš to smarkaus juoko net jam trūko lūpa.
Ir šiandieną kiškių trūkę vis lūpelės,
Už tai, kad bijojo baikščiosios avelės.
[1972 m.]
[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]
[0] 
[0]
Jūsų nuomonė padeda mums tobulėti
Įrašoma tik pirmą Jūsų nuomonė.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el.paštas llaimaa[et.]gmail.com
Eilėraščių TOP 10
Kitas atsitiktinis eilėraštis
Siūlome pasidairyti..
Faktai apie pingvinus
... Ar žinote, kad pingvino kaulai sveria mažiau negu jo plunksnos..
Atsiprašymo žodžiai
... Atleisk, Kad aš tavimi tikėjau... Mylėjau taip, kaip aš mokėjau... Dabar tariu aš tau sudie ir aš prašau - Neskaudink man širdies..
Šviesos diena, Šv. Liucija
... Gruodžio 13 dieną, lietuviai nuo seno, paminėdavo - Šviesos dieną. Nuo šios dienos prasideda žiemos saulėgrįžos (Žiemos saulėgrįža - gruodžio 21 d.) laukimas.. laukdavo sugrįžtant saulės..
1983-ųjų metų poezija
... tai 1983-aisiais metais sukurti eilėraščiai, esantys mūsų archyve.. siūlom paskaityti ir pajusti tų metų kūrybos dvasią :)..
Kokie langų roletai yra populiariausi?
... Langų roletai yra ne tik praktiškas būdas apsisaugoti nuo saulės šviesos ar užtikrinti privatumą, bet ir interjero detalė, galinti suteikti namams unikalumo. Pastaraisiais metais jų pasirinkimas s..
Gražūs žodžiai mamai
... Už viską Tau dėkojam, Mama, Tu mūsų laimė, džiaugsmas ir viltis. Kai tu drauge, mums visad būna gera, Ir niekad nebaisi jokia lemtis...
GYVENKIME • sveikai • spalvotai • patogiai • skaniai • draugiškai • stipriai • etiškai • linksmai • pokštaujant • grybaujant • keliaujant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu!