KAI GANIAU :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

Sielai » Eilėraščiai » Šios dienos eilėraštis » Patinkantys eilėraščiai » Atsitiktinis eilėraštis » Eilėraščių temos » Metai » Autoriai » Top10 » Palik PĖDSAKĄ

KAI GANIAU
Eilėraščiai - prisiminimai | Eilėraščiai apie gyvenimą | 1958 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Prisimenu vaikystę, tas ganymo dienas
Ir visą tą kvailystę per įvairias dienas.
Nuo pat pradžios vaikystės, kaip miego daug norėjau,
Reikėjo anksti ginti, net keltis pritingėjau.

Kai gindavom į lauką, vadintą Margavonės,
Ramiau širdis tad plaka, netoli bus dar žmonės.
Į tolimus nuginti dirvonus kai užmoja,
Net vietoje sustingsti, plaukai ant galvos stojas.

Miškais apaugę kriaušiai ir paupės taip toli.
Prigąsdinta baisiausiai, ir būk drąsi, kad nori.
Baidyklių, padavimų visokių prisiklausę,
Ir kaip ten reiks ganyti, taip krapštomės pakaušį.

Didysis, platus raistas, jis, kaip jūra, atrodo.
Tarpuraistis tas baisus iš baimės širdį skrodė.
Šniūreliai, pievutėlės, per jas vanduo tik žliaugia.
Iš Vyko siaurutėlė Čiaunan upelė plaukia.

Į Smikirį kai gynėm, širdis tik to ir laukė.
Ten gyvulėliai rimo, žuvis upelėj gaudėm.
Kaimyno laukas eina, tvora spygliuota tverta.
Galvijai nepraeina, atrodo, lyg koks gardas.

Su drauge mums sūpuotis taip gera ant šakelės
Vienos tankios, spygliuotos, apystorės pušelės.
Kaip linksmos mes ten žaidėm, už upės pušynėly.
Upelėj sraiges gaudėm ir darėm tvenkinėlį.

Ir rankom gaudėm vėžius, atkėlę akmenėlį.
Iš gražių sraigių dėžių mes darėm laivynėlį.
Neilgas toks buvimas, nes laiko neturėjom,
Žiūrėk, štai jau žaidimas vėl naujas prasidėjo.

Lydekos upėj plauko, jas reikia išbaidyti.
Pažvelgus, vis ką naujo vėl gauni pamatyti.
Ir Dūbės tas kalnelis, ir gražūs pušynėliai.
Ir krūmai, ir pievelės, lieknieji beržynėliai.

Nupjauna vasarojų, eini į kitą lauką.
Užukluonis jau moja, tokiu vardu jį šaukia.
Prie Vyko daug salelių, ramu tenai ganyti.
Jūs galit sau, vaikeliai, po vandenį braidyti.

Į alksnius palypėję kalnely Kunigiškio,
Skardely šokinėjam linksmučiai, tartum kiškiai.
Užupelis, Vykelis ir Ožkabala klampi.
Prie Plynabalės kelias, visai nebesušlampi.

Ant piliakalnio šokam linksmučiai su ėreliais.
Ir ko mes ten nemokam, nušvinta net akelės.
Ir Ožkabalą minėm, pūkus baltuosius rinkom,
Ir prie Smėlių pušyno vietelę apsirinkom.

Baltų pūkų ir viržių darželį mes ten darėm,
Kai saulė jau nuslinko ir bandą namo varėm.
Dienelė taip praeina linksmai ir nenuobodžiai,
Kai vakaras ateina, mes bandą genam sodžiun.

[1958 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]

[0]

[0]

Jūsų nuomonė padeda mums tobulėti

Įrašoma tik pirmą Jūsų nuomonė.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el.paštas llaimaa[et.]gmail.com
Eilėraščių TOP 10

Kitas atsitiktinis eilėraštis

Siūlome pasidairyti..

Didysis kunigaikštis Jogaila

Didysis kunigaikštis Jogaila ... JOGAILA (pilnai: Jogaila Algirdaitis; lenk.: Wùadysùaw II Jagieùùo; Vladislavas II Jagiela; 1348 m. – 1434 m. birželio 1 d.) – Algirdo sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (1377-1401), Rusijos val..

• Įdomybės » AR ŽINAI

Ką verta žinoti, jei nusprendėte įsigyti nišinius kvepalus?

Ką verta žinoti, jei nusprendėte įsigyti nišinius kvepalus? ... Jautresnį uoslės pojūtį turintiems ir aistringiems žmonėms, kurie mėgsta išskirtinius kvepalus ir mokosi atpažinti jų natas, laikui bėgant gali pasidaryti nuobodu nuo įprastinių kvepalų. Tokiu..