GRABNYČIOS
Religiniai eilėraščiai | 1955 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių
Taip skausminga širdžia Grabnyčias minėjau,
Maldoje suklupus, ašarėles liejau.
O kadaise buvo laiminga ta diena,
Nebuvau apleista ir buvau ne viena.
Ir tikroji laimė dieną tą bažnyčioj,
Net ir mirštant būna vis viltis Grabnyčioj.
Jau tikrai tą dieną iškilmės bažnyčių…
Dusetose būna atlaidai Grabnyčių.
Tam mielam kraštely augau, pražydėjau,
Pasiruošus vargui į pasaulį ėjau.
Taip likimas skriaudė ir audros kankino.
Kur reikės numirti - vienas Dievas žino.
Ir apleist reikėjo tėviškėlę mielą,
Ir už ką taip skriaudė, taip kankino sielą?
Man pabūti teko už grotų plieninių,
Pamatyti viską aiškiai be akinių.
Po pasaulį teko man pasišvaistyti,
Susirasti šeimą ten, kur išblaškyta.
Nors šiandien turiu jau ramų sau kampelį,
Bet širdis nerimsta, kaip kokiam narvely.
Jūs, mielieji, žinot, kad labai aš toli…
Mintimis nuskridus, klaupiu aš su broliais,
Su sesutėm klaupiu, nuskridus tėvynėn.
Negaliu tikrovėj, nors meldžiuos širdyje.
Mintyse suklupus, meldžiuos prieš altorių.
Gelbėki, Aukščiausias, išvežtuosius brolius.
Aš po kojom, Dieve, prašymus Tau kloju,
Kas mane taip skriaudė, visiems dovanoju.
Kaip brangi ta diena, malonu priminti,
Ar tėvynėn grįšim, ar dar teks gyventi?
Dieną tą atminus, širdis ašaroja
Ir smarkesnį skundą vis širdis kartoja.
Ar išvysiu ašen garbę mūs bažnyčių?
Ar dar teks man būti atlaiduos grebnyčių?
Kad netekt man žūti taigoje netyčia,
Aš meldžiu Mariją dieną šią grebnyčių.
Vaikelius išgelbėk, Nekalta Mergele,
Nes Tavęs jie šaukias jaunutėm širdelėm.
Užtarki jaunimą, kurių žiedas skleidžias,
Ir senuosius gelbėk, kurių amžius baigias.
Tu, Marija, gelbėk, kas skausmus patyrė.
Nepakėlė vargo, taigoje, čia, mirė.
Už sielas užtarki pas Dievą Aukščiausią,
Nes Tu Motinėlė Viešpaties Brangiausio.
Nepamiršk mūs brolių, kas kalėjimuos kenčia
Ir tų, kas tėvynėj brangią šventę švenčia.
Atsimink ligonius, kas didžiuos skausmuose,
Siųski jiems pagalbą, gal jie mirti ruošias?
Ir visus tremtinius užtarki šiandieną,
Kad namo paleistų visus, alei vieno.
Tau garbė tebūna, Motin numylėta.
Kiek taigoj, čia, vargta, ašarų kiek lieta.
[1955 m.]
[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]
Kitas atsitiktinis eilėraštis
Eilėraščiai tuo pačiu pavadinimu "Grabnyčios":
... tai 2020-aisiais metais sukurti eilėraščiai, esantys mūsų archyve.. siūlome paskaityti ir pajusti tų metų kūrybos dvasią :) ....
•
Sielai »
EILĖRAŠČIAI
Iliustracija: sugeneruota DI... Straipsnyje analizuojama, kaip skirtingi spalvų deriniai veikia žmogaus emocijas ir dizaino atmosferą. Aptariamos komplementarios, analoginės, triadinės ir split-komplementarios spalvos, jų tarpus..
•
Pomėgiams »
SPALVINIMAS
Artėja žiema.. o žiemą šalta.. labai šalta. Tad, pats laikas pasirūpinti šiltomis pirštinėmis. Mes siūlome jas tiesiog, nusimegzti patiems, tai lengviau nei atrodo..
•
Pomėgiams »
PASIDARYK pats
... išsikarpyti snaigę nėra sudėtinga, tereikia noro, fantazijos ir laiko, tad jei pritrūko fantazijos - snaigių schemos....
•
Šventėms »
ŠVENTĖS
Tu atnešei šviesą, Į mano pasaulį, Tik ištarei žodį, Ir dingo apgaulė, Aš tekanti upė, Tu tekanti saulė....
•
Sielai »
DAINOS
... prieš kalėdas, dažną kamuojantis klausimas... kaip papuošti namus? Taigi, paprasta, nesudėtinga kalėdinė kompozicija....
•
Šventėms »
ŠVENTĖS
GYVENKIME •
sveikai •
spalvotai •
patogiai •
skaniai •
draugiškai •
stipriai •
etiškai •
linksmai •
pokštaujant •
grybaujant •
keliaujant •
su meile ir
Gyvenimo būdo žurnalu!