Požeminiai ežerai.. ... Požeminiai ežerai – tai vandens telkiniai, esantys po žemės paviršiumi, dažniausiai urvuose arba karstinėse ertmėse. Jie susidaro, kai požeminis vanduo kaupiasi natūraliose įdubose, o kartais..
DAR :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė
Sielai » Eilėraščiai » Šios dienos eilėraštis » Patinkantys eilėraščiai » Atsitiktinis eilėraštis » Eilėraščių temos » Metai » Autoriai » Top10 » Palik PĖDSAKĄ
Eilėraščiai apie gyvenimą | 1968 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių
Dar eilutę po eilutės, vieną po kitos rašau.
Jau vienuolika metelių, kaip tėvynėn sugrįžau.
Šiandien trylikto birželio gėlės žydi lankoje.
Minty skrieju su bitelėm ir su plunksna rankoje.
Bitės žiedus žiūrinėja, ko geresnio ar negaus.
Dulkelyčių ar nektaro, ar saldaus, saldaus medaus.
Nužydėję puikūs sodai laukia derliaus taip brangaus.
Pražydės tuoj vešlios liepos, bus daugiau tada medaus.
Dobilai žiedų jau laukia, purto garbanas žalias,
Po lietaus greit paūgėjo per kelias, berods, dienas.
Be grūdų rugių dar varpos laisvai supasi aplink,
Taip lengvai jas vėjas varto, kur tik nori, gali lenkt.
Ir rugiagėlės papurę naujus augina ūgius,
Nuo melsvų žiedų kepurių krečia rasą į rugius.
Mintimis laukais klajojus prie namų vėl sugrįžtu.
Apie grožį vis galvoju su visu pilnu ryžtu.
Pinavijos pražydėję, pačiame jos puikume.
Stebiu grožį atsidėjus, lyg būtų kaip kad sapne.
O, kokia niūri ta taiga, ten pelkynus išbraidžiau,
Verčiau kelmus, kasiau žemę, gyvates piktas mušiau.
Kirtau malkas, pjoviau šieną, auginau tenai vaikus.
Netikėjau grįžt tėvynėn ir gyvent ramius laikus.
Jau vienuolika metelių, kaip tėvynėn gyvenu.
Taigą, Sibirą, Uralus kaip sapne tik bemenu.
Ir pamiršti būtų lengva, bet širdy gili žaizda.
Ten sūnus paliko vienas ir negys ji niekada.
Palikau kaip našlaitėlį, nebeteko jo matyt.
Ta žaizda užsipūliavus ir nemano ji užgyt.
Kol sveika, metus skaičiuoju, jau vienuolika turiu.
Neturiu sūnaus jauniausio, vyresniuosius prižiūriu.
Mintimis draug su bitutėm išskrajoju po laukus,
Bet širdis, širdis mamytės visad atmena vaikus.
Visad verkia, daužos, blaškos, kaip paukštelis, kurs narve.
Gal vaikus likimas skriaudžia, gal nesotūs, gal varge?
Kaip eilutę prie eilutės, taip skaičiuoju metelius.
Jau vienuolika metelių, kaip pasiekiau namelius.
[1968 m.]
[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]
[0] 
[0]
Jūsų nuomonė padeda mums tobulėti
Įrašoma tik pirmą Jūsų nuomonė.
Jei turite ką plačiau parašyti.. administratoriaus el.paštas llaimaa[et.]gmail.com
Eilėraščių TOP 10
Kitas atsitiktinis eilėraštis
Siūlome pasidairyti..
Fojė, Mamontovas
Tu atnešei šviesą, Į mano pasaulį, Tik ištarei žodį, Ir dingo apgaulė, Aš tekanti upė, Tu tekanti saulė....
Vasario minimos bei švenčių dienos
... Ar žinojote, kad būten vasario mėnesį yra Tarptautinė knygų dovanojimo diena.. ir ne tik.. sužinok daugiau.. kokios minėtinos ir švenčių dienos, būtent.. vasario mėnesį..
Šriftų tvarkymas Windows operacinėje sistemoje
... kažkada buvo gavę klausimą - kaip įkišti šriftą į wordą - ogi visiškai paprastai, tiesiog nutempti ttf failiuką į šriftų papkę ir viskas :)..
Kas yra parkūras?
...parkūras atsirado 1987 m., jo pradininkais laikomi David Belle ir Sebastien Foucan. Parkūre naudojamos gimnastikos, lengvosios atletikos, kovos menų.....
Galvosūkiai - Magijos triukai
... įdomių galvosūkių rinkinukas, kurių atsakymai ne tik nustebins, bet ir pavers Jus tikrais magais :))..
Įspūdingiausi žmogaus rekordai
... ar žinojote, kad ploniausias liemuo užfiksuotas tik 31,8 cm. Sakysit neįmanoma, pasirodo metus laiko nešiojant korsetus, tą pasiekt įmanoma..
GYVENKIME • sveikai • spalvotai • patogiai • skaniai • draugiškai • stipriai • etiškai • linksmai • pokštaujant • grybaujant • keliaujant • su meile ir Gyvenimo būdo žurnalu!