ČIA PAMINĖTI :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

Sielai » Eilėraščiai » Šios dienos eilėraštis » Patinkantys eilėraščiai » Atsitiktinis eilėraštis » Eilėraščių temos » Metai » Autoriai » Top10 » Palik PĖDSAKĄ

ČIA PAMINĖTI
Eilėraščiai apie miestus, kaimus | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Čia paminėti geri žmonės, Daugpilis, miltai ir kelionės.
Į Zarasus kol atskubėjau - Rokiškio mašina išėjo.
Dar man žinią kai kas suteikia, per Degučius važiuoti reikia.
Visa kelionė ėjo sklandžiai, kad bent namus pasiekčiau šiandien?

Akis ištempus, ilgai laukiau, mašinos Dūkšto nesulaukiau.
Gal kelyje kur prastovėjo, žinau tik viena - neatėjo.
Zarasų kraštą menu drūčiai, labai patinka man Degučiai.
Šita padangė- tai gimtinė, Dusetos, kaimai aplinkiniai.

Teko sustot stoty Degučių, prie aukštų medžių ir mažučių.
Teko matyt, kaip saulė teka, teko girdėt, kaip žmonės šneka.
Ką akimis gavau matyti, rašau degtuko galvelyte.
Rašau ant bilieto kelionės, nes dar anksti, netrukdo žmonės.

Nepasiruošusi, iš kelio, nėra nei popieriaus, paišelio.
Juk iš netyčių čia sustojau, pas gerus žmones pernakvojau.
Anksti atėjusi į stotį ir pailsėjusi, ir soti.
Plentas, kaip kaspinas, vingiuoja, mašinos laukiu atvažiuojant.

Dabar matau tą gražų vaizdą, kaip po nakties žuvėdros skraido.
Dingo naktiniai žiburėliai, čirena dirvoj vyturėliai.
Kyla jau rūkas, kaip pūkinis, ar išsisklaido, kaip šilkinis,
Viršum vandens, viršum nendryno, viršum pakrančių ajeryno.

Ir taip aukštyn, žemyn banguoja, snaudžiančias nendres išbučiuoja.
Po vandenėlį kiek pabraido, kolei visai jis išsisklaido.
Ir kai saulutė atsikėlė, pušų viršūnes apibėrė
Žvilgančiais saulės spindulėliais, dingo nuo ežero šešėliai.

Prie gražaus ežero Degučių, kaimuose auga daug vaikučių,
Kurie užaugę bus didvyriai, nes savo kraštą tikrai myli.
Gražus tas ežeras. Kas rytas ir vakarais jau vaizdas kitas.
Sakys sudiev jau spindulėliai, pridengs jį vėl medžių šešėliai.

Tame kampely besvajojant, širdis alsavo, lyg sapnuojant.
Staiga ir mintys greit sutriko, nes jau keleivių prisirinko.
Dar truputėlį palaukėjus, štai ir autobusas atėjo.
Mojuoju ežerui Degučių, sudiev būriams mažų vaikučių.

Sudie, miškeliai, žalios pušys, ir jums, įvairios medžių rūšys.
Sudiev ir plentui, kurs vingiuoja, Dusetų pusėn išvažiuoju.
Toli, iš Rokiškio padangės, likimui skiriant, atsidangius,
Dabar grįžtu į savo kampą. Toli blaškytis jau užtenka.

Liks atminty man tie Degučiai, ir kur nakvojau, tie vaikučiai.
Buvo ten linksma, daug plepėjau, pasiųsti laišką pažadėjau.
Ir ko gi Daugpilin ten reikia: pirkau ten miltų, vežtis reikia.
Apsakiau visą šią kelionę, Daugpilio miltus, gerus žmones.

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]