BĖDA :: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė

Sielai » Eilėraščiai » Patinkantys eilėraščiai » Atsitiktinis eilėraštis » Eilėraščių temos » Metai » Autoriai » Top10 » Palik PĖDSAKĄ

BĖDA
Eilėraščiai apie gyvenimą | 1959 | Autorius: Anelė Snukiškytė-Ališauskienė | Daugiau autoriaus eilėraščių

Viena bėda tai ne bėda, kai bent kelios, tai suėda.
Tada tikra bėda yra, kai per kartą kelios spiria.
Daug žmonių yra pasauly, bet bėdų pilnesnė sauja.
Kai kurias bėdas aptarsim, apdejuosim ir apverksim.

Nuo galvos pirmiausia imsim ir aptarti pamėginsim.
Kad ir apie tą tėvuką, kelios bėdos aplink sukas.
Ūkyje tai vis trūkumas, kartais sūnus palaidūnas,
Tai žiūrėk, galvijas krito, tai kišenėj nėra lito.

Siena virsta, stogas kiauras, tai aruodas tuščias, siauras.
Tada bėda skaudžiai gieda, kada anstolis atrieda.
Dar ta bėda vos praslinko, viską kolūkis surinko.
Iš visų kampų kai sėda, šeimininką ir suėda.

Bėda mamai šeimininkei, dukras reikia išauginti.
Reikia verpti, reikia austi, reikia dukroms kraitį krauti.
Dėl kraitelių reikia dūkti, verpti, austi, galvą sukti.
Jau tikra bėda atėjo, nėr linų, jų net nesėja.

Reikia išsikonfiskuoti, viską dukroms atiduoti.
Gerai, jei gaus gerą vyrą, jei pijoką - bėda yra.
Taip daug turi ji vargelių vis dėl mylimų vaikelių.
Taip ir suka mama galvą, mažai miega, mažai valgo.

Net ir sūnui yra bėda, kai bent kelios jį apsėda.
Nori puoštis jau sūnelis, kur drabužiai, kur žirgelis?
Jis mergelę gražią myli, tik mamytei kol kas tyli.
Iš kažkur bėda iškyla - alimentai tartum yla.

Taip ir krapšto jis pakaušį, nuo bėdų net plaukai šiaušias.
Pas visus visokios bėdos ir be druskos skaniai ėda.
Kada vedė sūnus žmoną, liko mamai nemalonu.
Ir pradėjo ji dejuoti, visiems skųstis, aimanuoti.

Ai, ta marti, kaip ji karti, gal dėl to, kad jinai marti?
Mama sako savo marčiai, perdaug ilgi tavo karčiai.
Taip tos bėdos per pasaulį sparčiau rieda ir už saulę.
Geros mamos ir dukrelės, o iš kur tos marčios - pelės.

Reikia marčiai būti karčiai, nes visi ant jos, kaip sarčiai,
Trypia, spiria, mina koja, ji viena tik nedoroji.
Visiems reikia pataikauti, gero kąsnio neragauti,
Nes visi prieš ją tik šiaušias, neįtiks, nors ji ir klaupsis.

Tai vaikučiai - vargas naujas, senka sveikata ir kraujas.
Vis darbuojas, puldinėja ir prieš laiką susenėja.
Bėdų yra tai martelei, pilna visokių vargelių.
Ji neturi darbininko - pasigėręs dribso rinkoj.

Vyras vietoj, kad užjaustų, namo grįžęs, ima skriausti,
Arba net į odą duoda, anyta jį taip užrodo.
Jei martelei akys drėksta, nieks nemyli, nieks nemėgsta.
Jei dukrelė ašaroja, motinėlė ją užstoja.

Ir mieste bėdų daug yra, kaip iš kiauro maišo byra.
Bėda kartais taip paglosto, net gyvent jiems atsibosta.
Šiam pasauly žmogų bėda ir be druskos skaniai ėda.
Dar viena, ne visa bėda, kai bent kelios, tai suėda.

[1959 m.]

[Atsiuntė: Gintaras Ališauskas]