Pasivėlavimas :: Aleksa Vainis

Sielai » Eilėraščiai » Šios dienos eilėraštis » Patinkantys eilėraščiai » Atsitiktinis eilėraštis » Eilėraščių temos » Metai » Autoriai » Top10 » Palik PĖDSAKĄ

Pasivėlavimas
Eilėraščiai apie gyvenimą | Autorius: Aleksa Vainis | Daugiau autoriaus eilėraščių

Iš nugalėtų atnešu šakelę
iš žiemos pavasarį
iš pasakojimų senelį
sakoma, jis laikė upę šventa
plovė žaizdas
rankom gaudė žuvis
patardavo iki kelių įsibridusiom poniom
sakoma, jis nesiskųsdavo, nepykdavo
nors eidavo per kiemą karų frontai
nors sergantis skausmingai mirė
sakoma, kalbėjo jis visom kalbom
pareidavo pėsčias iš Sibiro
ir operacijas darydavo veltui
su aštriu kirviu ir peiliuku
išdrožė medyje atominį reaktorių
pakeisdavo save į Rooseveltą ar Staliną
mylėdavo kaimynus
išalkęs rasdavo garuojančios sriubos
žegnojos ūkio gyvuliams bežiūrint
kodėl visa tai nemiršta man krūtinėj
kregždės kyla, nardo
nešdamos po gabalėlį šios širdies
kur tik ranką aš bekiščiau
kiekvienoj kišenėj, kiekvienam švarke
randu po saują pinigų
kur bestatyčiau koją, sniegas tirpsta
kur tik apie jį galvoju, dienos prailgėja

ant Atlanto vidury nakties siūbavimo
pasiilgo liūdna galva senos tamsumos
kur net nusidėjėlis sau lovą rasdavo
ir dieną apgalvojęs pasimelsdavo
vandenyne bangos ir mėnulis
prie namų juodieji paukščiai visą naktį
lemia naujam krašte
gyvenimą pradėt iš naujo
laikas gręžti lašais kaltininkams atleidimus
išsipainioti iš logikų prieš rusus žydus lenkus
užmigti ant bangų be jokios piktos minties
staiga diena ant krūtinės
galingiausia diktatūra, kasdieninis gyvenimas
per mane švelniai lenkus šmeižia
duoda pakramtyti kampe slėptą duoną
leidžia naktį prisitraukt paklodę ir budėt
staiga miestas
horizonte tūkstantis apšviestų langų
kiekviename paruoštas vaizdas
šeima ten sudiev mojuoja
žmogus ten per lauką bėga
krūva ten lavonų, ten kopūstų
ten ant vielos tupi kregždė
ten niekas jau nepersekios
ten niekas neatlygins
tiesus bus gyvenimas
ligi horizonto metaliniai bėgiai
spinduliai dulkėtoj virš galvos erdvėj

iš lėtai mąstančių atnešu raktus
mat, užsisapnavome, mašinos neberandam
šaligatvy sodina darbininkai medžius
ir mum patiktų šituo užsiimti
po tiltu pralekia traukiniai
ir mum patiktų būti pakeliui kažkur toli toli
vasara švelni, žalia, iš viršaus ir minkšta
ir mum patiktų pasileist į ją nuo pastato
kitaip neužsiėmus, ji sugaudys mus
apleido ji seniai jau brolius artojėlius
ir saugo tik dūmojančius
savo darže hamake gulinčius
tarp vijoklių įsitaisiusius
vakaro lapelis pasijudina
ir girdisi piemens istorija
kaip jis svajodavo po medžiais
kad ir ant mėnulio žmogus vaikščios
po klajonių ir karų
tėvas sau iš džiaugsmo
televizoriaus šviesoj pašoka
astronautai iš mėnulio mus filmuoja
pūkinės srovės virš namų
vėjeliais prisiartina prie daržo
trisdešimt jau metų
neva laimė seka
iš inercijos
hamakas supasi
ir mėlynas pasaulis
juodajam danguje..

[Atsiuntė: Admin]